Platforminio darbo direktyva. Nors praėjusį mėnesį ES Tarybos balsavime direktyva buvo atmesta, užtikrinus Estijos ir Graikijos palaikymą, buvo surengtas antras balsavimas, šį kartą buvęs sėkmingas. Direktyvai dar turi pritarti Europos Parlamentas, tačiau dėl jo pritarimo yra neabejojama. Pagrindinis direktyvos tikslas – užtikrinti, kad būtų tinkamai identifikuojama, kada per platformas dirbantis asmuo yra iš tiesų dirbantis savarankiškai, o kada privalo turėti darbuotojo statusą ir atitinkamas garantijas (ligos išmokos, apmokamos atostogos ir pan.). Direktyva taip pat numato darbo santykių prezumpciją, o įrodinėjimo našta, jog darbo santykių nėra, yra perkeliama platformoms. Plačiau – čia (liet.), čia (angl.).
Įmonių tvarumo direktyva. ES Taryba pritarė dar vienai – įmonių tvarumo išsamaus patikrinimo direktyvai (angl. Corporate Sustainability Due Dilligence), kuriai pritarti dar turės Europos Parlamentas. Direktyva įpareigoja dideles įmones (turinčias daugiau nei 1 tūkst. darbuotojų ir 450 mln. EUR metinę apyvartą) prisiimti atsakomybę ir užkirsti kelią savo daromam neigiamam poveikiui aplinkai, žmogaus ir darbuotojų teisėms. Įmonės privalės užtikrinti, kad visoje jų tiekimo grandinėje nėra naudojamas nelegalus ar priverstinis darbas, laikomasi pagrindinių TDO konvencijų, aplinkosauginių reikalavimų. Plačiau – čia (liet.).
Susitikimas su Šveicarijos prekybos tinklo atstovais. Inga Ruginienė susitiko su didžiausio Šveicarijos prekybos tinklo „Migros“ atstovėmis. Ši įmonė pardavinėja ir Lietuvoje pagamintas prekes, todėl atvyko į Lietuvą vykdyti gamyklų auditą. Visi šios įmonės tiekėjai privalo pasirašyti „elgesio kodeksą“, įpareigojantį tiekėjus užtikrinti savo darbuotojams teisę į narystę profsąjungose, kolektyvines derybas ir kitus darbo standartus. Susitikime aptartas skirtumas tarp darbo tarybų ir profsąjungų – jog nemažai darbdavių prisidengdami darbo tarybomis apsimeta, kad vykdo socialinį dialogą, tokiu būdu suklaidindami užsieniečius. Įmonės atstovės taip pat stebėjosi lietuviška suminės darbo laiko apskaitos sistema ir prilygino ją vengimui deramai apmokėti viršvalandžius. Nemažai kalbėta ir apie migrantų išnaudojimą, kodėl užsienio kapitalo įmonėse negalioja tie patys darbo standartai, kaip ir motininėje įmonėje ir daug kitų temų.
Susitikimas su EBPO ekspertais. Kovo 15 d. Inga Ruginienė susitiko su Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) ekspertais, atvykusiais į Lietuvą susirinkti informacijos ataskaitai apie darbo rinkos tendencijas. Didelė dalis susitikimo buvo skirta atlyginimų klausimui, ypač MMA nustatymo formulei ir jos efektui kitų atlyginimų dydžiui. EBPO ekspertai domėjosi, kodėl Lietuvoje tuo pat metu yra ir sąlyginai aukštas nedarbas, ir darbuotojų trūkumas, kurį užglaistyti mėginama darbuotojų atsivežimu iš trečiųjų šalių. I. Ruginienė pristatė LPSK pozciją dėl MMA formulės išsaugojimo, imigrantų iš trečiųjų šalių įsivežimo ribojimų ir būtinybės kelti darbuotojų kvalifikacijas. Visais šiais klausimais LPSK pateikė ir rašytinę poziciją, kurią rasti galite čia (angl. k.)
Draudimas „Amazon“ lobistams. Po to, kai „Amazon“ lobistai gavo kvietimą dalyvauti Europos Parlamento klausymuose dėl siaubingų darbo sąlygų jų sandėliuose bei į klausymus neatvyko, EP pirmininkė Roberta Metsola panaikino teisę šios įmonės atstovams lankytis Europos Parlamente, kur jie dažnai užsiimdavo lobistine veikla. Anksčiau vykusiame posėdyje, kuriame dalyvavo ir patys darbuotojai, Europos Parlamento nariai išgirdo darbuotojų patirtis – kaip jie yra „laikomi robotais“, kuriems liepiama siekti neįmanomų produktyvumo tikslų, juos nuolat stebint ir kontroliuojant. Plačiau apie darbą didžiausioje pasaulio internetinės prekybos platformoje – čia (liet.k.)
Akcijos už nulinį mirčių darbe lygį. Per pastaruosius 4 mėnesius Europoje įvyko kelios tragiškos nelaimės, nusinešusios daugiau kaip 30 statybininkų gyvybių. Statistika rodo, kad mirtinų nelaimingų atsitikimų statybų sektoriuje daugėja, o dažniausiai nukenčia darbuotojai migrantai. ETUC ir Europos statybininkų ir medžio apdirbimo federacija ragina imtis neatidėliotinų veiksmų, apimančių subrangos apribojimus, saugumo reikalavimų sugriežtinimą, darbo inspekcijų sustiprinimą ir kitas priemones. Siekiant atkreipti dėmesį į šiuos reikalavimus, Italijos profesinės sąjungos surengė akciją, kurios metu vienoje pagrindinių Romos aikščių buvo išstatytas 1041 karstas, simbolizuojantis per praėjusius metus Italijoje darbe žuvusius žmones. Plačiau – čia ir čia (angl. k.)
Mokytojų streikas Estijoje. Daugiau nei 10 tūkst. mokytojų visoje Estijoje streikavo dėl mažų atlyginimų ir didelio viršvalandžių kiekio. Streikas tęsėsi 9 dienas, iki kol buvo pasiektas susitarimas ir pasirašyta kolektyvinė sutartis. Profesinės sąjungos reikalavo, jog minimalus mėnesinis atlyginimas siektų 1,950 EUR, kam būtų reikėję apie 10,8 mln. EUR per metus. Visgi Vyriausybė pasiūlė mokytojų atlyginimams skirti papildomus 5,7 mln, su kuo profesinės sąjungos sutiko.
Deindustrializacija. ES per 4 metus prarado beveik milijoną darbo vietų pramonėje – atskleidžiama naujame Europos profesinių sąjungų instituto tyrime. Daugiausia darbo vietų sumažėjo Lenkijoje (-278 000), Rumunijoje (-144 000) ir Vokietijoje (-129 000). Profesinės sąjungos ragina ES atsisakyti taupymo priemonių ir vietoj to priimti nuolatinę ES investavimo priemonę, padedančią visų šalių ir jų regionų pramonės vystymuisi, užtikrinti, kad struktūrinių fondų lėšos skatintų saugių ir kokybiškų darbo vietų kūrimą, nepamirštant žaliojo kurso tikslų. Plačiau – čia (angl. k.).