2018 m. birželio 28 d. LR Seimo rytinio posėdžio metu vyko balsavimas dėl Slaugos praktikos ir akušerijos praktikos įstatymo Nr. IX-413 1, 2, 3, 5, 9, 11, 12, 13, 14, 15 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 16 straipsniu projekto, kuris įsigaliotų nuo 2019 m. sausio mėn. 1 d.
Balsavo 133 Seimo nariai:
UŽ –75
PRIEŠ – 4
SUSILAIKĖ – 34.
Posėdžio metu pirmas kalbėjo Antanas Vinkus, kuris pateikė argumentus už įstatymo projekto patvirtinimą: „Pritariu, kad įstatymu siekiama įteisinti ne tik bendrosios praktikos slaugytojų, akušerių bet ir išplėstinės praktikos slaugytojų kvalifikacijos įsigijimą, praktikos sąlygas, teises ir atsakomybę, slaugos praktikos ir akušerijos valdymą. Taip pat pritariu, kas asmens sveikatos priežiūros įstaigose (ASPĮ) privalo būti šių paslaugų valdymo funkcijas atliekantis slaugos administratorius, nes visais laikais vyriausias gydytojas ir slaugos administratorius yra pagrindiniai tvarkos dirigentai įstaigos organizacijoje. Dabartiniu metu įstaigos slaugos administravimui taiko labai įvairią praktiką- ne visose įstaigose yra slaugos administratoriai. Todėl kviečiu visus palaikyti ir balsuoti UŽ.“
Balsavimo metu priimtas svarbus įstatymo pakeitimas, susijęs su slaugos praktikos valdymu ASPĮ. Nuo 2019 m. sausio mėn. 1 d. ASPĮ, teikiančioje slaugos paslaugas PRIVALO BŪTI slaugos administratorius, įgijęs bendrosios praktikos/ išplėstinės praktikos slaugytojo profesinę kvalifikaciją bei turintis galiojančią bendrosios slaugos praktikos licenciją. Slaugos administratoriaus atliekamas slaugos praktikos ir (ar) akušerijos praktikos valdymo funkcijas nustatys sveikatos apsaugos ministras, o jų įgyvendinimo asmens sveikatos priežiūros įstaigoje tvarką nustatys sveikatos priežiūros įstaigos vadovas.
Ypač daug diskusijų kėlė pakeitimas, kuris leistų AKUŠEREI (ne gydytojui akušeriui ginekologui), teikti gimdyvei gimdymo priežiūros paslaugas namuose, kai nėra didelės rizikos nėštumo veiksnių. Pačių akušerių profesinės bendruomenės atstovai LR Sveikatos reikalų komiteto posėdžio klausymuose nepritarė šiam pakeitimui. Verta pastebėti, kad EŽTT 2010 m. byloje Ternovszky prieš Vengriją yra aiškiai išsakęs poziciją, kad pasirinkimas gimdyti namuose – teisė, kuri turi būti užtikrinta valstybėje. Teismo sprendime rašoma, kad teisė pasirinkti gimdymo sąlygas (vietą, būdą bei aplinkybes) yra ginama Europos žmogaus teisių bei pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos. Taip pat pabrėžiama, kad sprendimas gimdyti namuose apima sveikatos priežiūros specialistų dalyvavimą. Iki šios dienos Lietuvoje nebuvo nei vieno teisės akto įgalinančio asmens sveikatos priežiūros specialistą teikti gimdyvei gimdymo priežiūros paslaugas namuose.
LSSO biuro informacija