Istorija | LSSO

LSSO veda slaugą ir slaugytojus į rytdieną. Kokia ji bus - priklauso nuo slaugytojų noro, valios, solidarumo, vienybės  ir bendro darbo organizacijos sudėtyje.

Pradžia

Lietuvos slaugos specialistų organizacija LSSO įkurta 1992 m. gruodžio 19 d. Vilniuje vykusiame I-ąjame Lietuvos slaugos specialistų Kongrese. LSSO suvienijo dirbančius slaugytojus- medicinos seseris, medicinos felčerius, akušeres ir kitus, su slaugos praktika ir slaugos mokslu susijusius specialistus.

Oranizacijos vadove tapo Aldona Čiočienė su komanda - Arūnu Biručiu, Polionija Bilinskiene, Danuta Baranovskaja, Virginija Repečkiene, Audrone Žaliene.

Pirmieji organizacijos teritoriniai skyriai įkurti: Vilniuje - skyriaus direktore išrinkta Birutė Daugirdienė, Panevėžyje- direktorė Laimutė Kuodienė, Kaune – direktorė Janina Ivaškevičienė, Šiauliuose- direktorė Irena Jatulienė, Klaipėdoje – direktorė Ona Mitalienė.

Organizacijos ekspertai pradėjo analizuoti slaugos situaciją šalyje ir plėtoti veiklą siekiant pertvarkyti slaugos profesiją, gerinti slaugytojų darbo sąlygas bei atstovauti specialistų interesus šalyje ir tarptautiniu lygiu. Tačiau pirmieji žingsniai nebuvo lengvi nei Lietuvoje, nei užsienyje. Buvo pasigendama nuoseklaus bendradarbiavimo su šalies sveikatos apsaugos politiką formuojančiomis institucijomis bei jų atstovais.

LSSO nuo pat susikūrimo siekė nuolatinio socialinio dialogo, kuris padėtų inicijuoti ir planuoti nuoseklias permainas slaugos politikos vystyme, profesijos teisinių normų ir standartų rengime, slaugos mokymo bei praktikos reformavime.

Organizacijai ne kartą teko susidurti su pasipriešinimu, vidiniais nesutarimais, išoriniais trukdžiais, ne kartą teko iš naujo planuoti darbus, ieškoti naujų veiklos būdų. Patirties negalima nei nusipirkti nei pasiskolinti, ji įgyjama dirbant, kuriant ir įgyvendinant naujas idėjas, atsižvelgiant į besikeičiančias aplinkos sąlygas.

1993 m.

Vienas svarbiausių reikšmingų projektų, turėjusių svarbios įtakos LSSO veiklos bei struktūros tobulėjimui, buvo 1993 m. – 1994 m. įgyvendintas Lietuvos slaugos specialistų organizacijos ir Danijos slaugytojų organizacijos Organizacinis projektas. Projekto sutartyje numatytas ilgalaikis bendradarbiavimas siekiant sukurti demokratiškais veiklos principais veikiančią slaugytojų organizaciją Lietuvoje. Finansuojant Danijos slaugytojų organizacijai, 1993 m. rugsėjo mėnesį įkurtas LSSO organizacinis sekretoriatas, surengti mokymų seminarai LSSO nariams. Šis projektas padėjo organizacijai sustiprėti iš vidaus bei pasiruošti tinkamai atstovauti slaugytojus tarptautiniu lygiu.

1994 m.

1994 metų kovo mėnesį LSSO buvo priimta į Tarptautinę slaugytojų tarybą ir tapo pilnateise jos nare. 

1995 m.

1995 m. vasario mėn. įvykusiame neeiliniame II –ąjame LSSO Kongrese, nariai vieningai pritarė naujam LSSO statusui: iš visuomeninės organizacijos ji tapo profesine sąjunga, įgydama visas profesinės organizacijos teises bei pareigas. LSSO prezidente išrinkta Aldona Čiočienė, viceprezidentais – Birutė Daugirdienė ir Juozas Bukelis.

Pagrindiniai LSSO darbai vyko dviem kryptimis: organizacinės veiklos tobulinimo ir slaugytojų profesijos vystymo.

1996 m.

1996 metais LSSO tapo tikrąja Europos slaugytojų asociacijų federacijos (tuo metu- Nuolatinio Europos Sąjungos slaugos komiteto) nare.

1995 m. - 1999 m.

Siekiant į veiklą įtraukti visus šalies regionus, 1995 m.– 1999 m. laikotarpiu išplėsta organizacijos struktūra. LSSO sudėtyje įkurti Telšių (direktorė Danutė Margelienė), Alytaus (direktorė Janina Aukštuolienė), Utenos (direktorė Vilija Jurkuvienė), Marijampolės (direktorė Ilona Palukaitienė) bei Tauragės (direktorė Stanislava Bajorinienė) skyriai. Keliant slaugytojų kvalifikaciją, organizacijos sudėtyje įkurtos bendruomenės, reabilitacijos, chirurgijos bei hemodializės slaugos specialistų draugijos.

Esminė slaugytojų profesijos vystymo problema buvo bazinis slaugos mokymas, kuris tuo metu neapėmė pagrindinių slaugos disciplinų – slaugos teorijos, slaugymo modelių ir savarankiškos slaugos praktikos bei neatitiko Pasaulios sveikatos organizacijos strategijos „Sveikata visiems iki 2000“ nuostatų.

LSSO kreipėsi pagalbos į Danijos slaugytojų organizaciją ir kartu su danų slaugos ekspertais atliko tyrimą bei pateikė ataskaitą ir naują projektą Sveikatos apsaugos ministerijai apie Lietuvos slaugos mokymo sistemos pertvarkos poreikį. Šis projektas įtakojo pirmuosius žingsnius siekiant slaugos studijų ir mokslo reformos šalyje, kuri buvo įgyvendinta.

LSSO nuolat ieškojo naujų būdų, kaip suderinti profesinius ir socialinius narių interesus, kaip derėtis su valdžia ir plėtoti organizacijos vidinę veiklą. LSSO atstovai dalyvavo visuomeniniuose renginiuose, dirbo tuo metu įsteigtose komisijose bei komitetuose, įtakojo personalo politikos formavimą. LSSO vadovė dalyvavo SARB taryboje, Akreditavimo taryboje, Koordinacinėje taryboje, darbo grupėje dėl darbuotojų užimtumo ir perkvalifikavimo, tuo būdu sudarydama galimybę LSSO nariams gauti informaciją bei nuosekliai dalyvauti Sveikatos apsaugos pertvarkos procesuose.

1997 m.

Kad slaugos pertvarka vyktų sistemingai, LSSO pasiūlė SAM parengti "Slaugos mokslo bei praktikos raidos strategiją". 1997 m. SAM ministro įsakymu buvo patvirtinta darbo grupė, kuri parengė tokio pobūdžio strateginį projektą.  LSSO lyderių iniciatyvų ir veiklos dėka, buvo sukurtos specifinės LSSO vidinės strategijos: Narystės plėtros, Profsąjungos atstovaujančiųjų mokymo, Narių profesinio švietimo, Slaugytojų nedarbo mažinimo, Slaugytojų darbo ir profesinių sąlygų analizės bei sprendimo būdų, Narių padrąsinimo.

LSSO darbo grupės planavo ir siekė įgyvendinti organizacinės ir profesinės veiklos prioritetinius tikslus, kurie atitiko to laikmečio slaugytojų lūkesčius ir įtakojo slaugos paslaugų plėtrą.

LSSO iniciatyva buvo parengtas Slaugytojo profesinės etikos kodeksas, Bendruomenės slaugos projektas. Taip pat LSSO aktyviai dalyvavo rengiant Medicinos normas – standartus, kurie itin svarbūs slaugos praktikos reglamentavime, tai Bendrosios praktikos slaugytojo, Vyriausiojo ir vyresniojo slaugytojo – slaugos administratoriaus, Bendruomenės slaugytojo, Psichikos sveikatos slaugytojo, Anestezijos ir intensyviosios terapijos slaugytojo, Vaikų slaugytojo, Akušerio medicinos normos.

2000 m.

LSSO atliko tyrimus bei išleido slaugytojams aktualius leidinius: Slaugos specialistų atliekamų procedūrų metodikas bei Slaugytojų darbo krūvių nustatymo metodikas (2000 m.), kurios buvo parengtos remiantis praktiniais stebėjimais slaugytojų darbo vietose. Slaugytojų darbo krūvių nustatymo metodikos buvo pristatytos LR Sveikatos apsaugos ministerijai, slaugytojams praktikams, asmens sveikatos priežiūros įstaigų vadovams, tarptautinėms organizacijoms.

LSSO vadovai, Direktorių taryba siekė padėti šalies slaugytojų bendruomenei gyventi ir dirbti pokyčių laikotarpiu, kadangi slauga - svarbi sveikatos priežiūros sistemos dalis, o slaugytojai- pati gausiausia ir itin reikšminga sveikatos priežiūros darbuotojų grupė.

2001 m.

LSSO aktyviai stengėsi dalyvauti slaugos praktikos pokyčių procesuose, prisidėjo prie SAM darbo grupių veiklos, lankėsi asmens sveikatos priežiūros įstaigose, bendravo su slaugytojais ir kitais sveikatos priežiūros specialistais. Reformuojant sveikatos priežiūros sistemą, LSSO prezidentė Aldona Čiočienė SAM teikė siūlymus paslaugų finansavimo, darbuotojų perkvalifikavimo, kompetencijų plėtros ir efektyvaus resursų panaudojimo klausimais. Vienas pagrindinių slaugytojų veiklą reglamentuojančių įstatymų, kurio atsiradimo ir patvirtinimo aktyviai siekė ir kurį rengiant dalyvavo LSSO – Slaugos praktikos įstatymas (2001 m.) ir su juo susiję poįstatyminiai teisės aktai. Šis įstatymas slaugytojo profesiją pakėlė į naują, savarankiškos, teisiškai reglamentuotos profesijos lygmenį.

Slaugos personalui iškilo nauji profesiniai uždaviniai, keitėsi slaugytojo vaidmuo ir funkcijos. Derama profesinė kvalifikacija – pažangos sąlyga. LSSO lyderiai skatino keisti slaugytojų požiūrį į naujus iššūkius ir aktyvino slaugytojų tobulinimo procesą. Ypač aktyviai prisidėjo specialybių draugijų veikla. Siekiant patogumo, efektyvumo ir ekonominio naudingumo, slaugytojų profesinės kvalifikacijos tobulinimo ir neformalaus švietimo renginius buvo stengiamasi organizuoti ir vykdyti slaugytojų darbo vietose. LSSO organizuotų tobulinimosi renginių dalyviams buvo išduodami pažymėjimai, patvirtinti LSSO Direktorių tarybos ir pripažįstami akreditavimo institucijų. Atsiradus poreikiui, LSSO sudėtyje buvo įsteigtos naujos specialybių draugijos: slaugos administratorių, psichikos sveikatos slaugytojų, vaikų slaugytojų.

LSSO stiprėjo, įgijo svarų autoritetą ir veiklos patirties, didėjo narystė organizacijoje. Slaugytojai tapo vis stiprėjančia profesine ir socialine jėga. Vyko nuolatiniai slaugytojų atstovavimo ir gynimo procesai. Pokyčių laikotarpiu, reformuojant sveikatos priežiūros sistemą, ne kartą kilo grėsmė slaugos profesijos darbuotojams netekti darbo, dirbti viršvalandžius, susidurti su nereglamentuotais ir neadekvačiais darbo krūviais. Slaugytojų darbo ir socialinės problemos kėlė nerimą ir profsąjungą vertė ieškoti vis naujų sprendimo būdų. Didėjo slaugytojų bedarbystė, neadekvačiai mažas darbo užmokestis kėlė nepasitenkinimą, nesaugi darbo aplinka kėlė nuolatinį įtampą ir stresą darbuotojams. LSSO Direktorių taryba, kartu su slaugos praktikais, nuolat analizavo slaugytojų problemas asmens sveikatos priežiūros įstaigose, stengėsi surasti naujus sprendimus ir apginti praktikoje dirbančius slaugytojus.

LSSO vadovybė ir LSSO nariai skyriuose pradėjo aktyvią socialinio dialogo vystymo kompaniją. Socialinio dialogo objektu tapo derybos dėl kolektyvinių sutarčių pasirašymo įstaigose, slaugytojų darbo krūvių reglamentavimo klausimai, darbo užmokesčio didinimo galimybės, slaugytojų nedarbo mažinimas.

2004 m. 

LSSO VI – ojo Kongreso metu LSSO viceprezidentais buvo išrinkti Danutė Margelienė ir Olga Riklikienė.

2005 m.

LSSO tapo Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos (LPSK) nare. Išsiplėtė slaugytojų profsąjunginės veiklos apimtys ir galimybės, siekiant darbo ir socialinių problemų sprendimo.

2008 m.

LSSO vadovybėje vyko planuoti pokyčiai: organizacijos steigėja ir ilgametė prezidentė Aldona Čiočienė pasitraukė iš LSSO vadovo pareigų iš profsąjunginės veiklos į užtarnautą poilsį. Pasikeitė LSSO biuro komandos sudėtis. LSSO VII – ojo Kongreso metu, organizacijos prezidente išrinkta Danutė Margelienė, viceprezidentais- Aušra Volodkaitė ir Aistė Raulušaitienė. LSSO vadovei Aldonai Čiočienei už ilgametį darbą, patirtį, nuveiktus prasmingus darbus ir atsidavimą organizacijai, Direktorių Tarybos sprendimu buvo suteiktas LSSO Garbės pirmininkės vardas. 

Naujajai LSSO komandai teko sutelkti jėgas ir dirbti ypatingai sunkiu periodu. Šalyje prasidėjo ekonominis sunkmetis, kuris tapo išbandymu visiems slaugytojams. Jis ‚patikrino‘ sveikatos priežiūros sistemos stabilumą, gydymo įstaigų vadovų gebėjimus reaguoti į ekonominius apribojimus, profsąjungų brandumą, tvirtumą, lankstumą ir gebėjimus įgyvendinti socialinį dialogą visais lygiais, taip pat tapo svarbiu iššūkiu slaugytojų bendruomenei, profesijos narių solidarumui ir vieningumui.

2009 m.

LSSO išgyveno organizacinius, ekonominius sunkumus, kurie pirmiausia buvo susiję su narystės nestabilumu bei nuolat didėjančiu pagalbos poreikiu slaugytojų bendruomenei. 2009 m. pradžioje, Direktorių tarybos posėdyje, buvo patvirtinta LSSO vadovybės sukurta LSSO Sunkmečio išgyvenimo strategija. Buvo sumažintos organizacinės veiklos išlaidos, tačiau ir toliau pagrindiniu veiklos prioritetu išliko būtinybė atstovauti ir ginti slaugytojus sunkmečio metu, teikti informaciją apie planuojamus pokyčius, atstovauti ir ginti slaugytojus derybose, užtikrinti teisines paslaugas.

Šalyje pradedama nauja sveikatos priežiūros sistemos pertvarka. Reformų metu aštrėja slaugytojų profesinės, socialinės, darbo, ekonominės problemos. Didėja slaugytojų nedarbas. Intensyvėja darbuotojų emigracija į Europos Sąjungos šalis. Pagrindinis ir svarbiausias LSSO veiklos uždavinys sunkmečio metu – slaugytojų darbo socialinių interesų gynimas, derybos dėl darbo vietų ir darbo užmokesčio išsaugojimo. Sveikatos priežiūros pertvarka neigiamai paveikė slaugytojų profesinę veiklą ir darbuotojų sveikatą. Mažėjo darbuotojų skaičius, didėjo dirbančių slaugytojų darbo krūviai ir nepasitenkinimas. Darbo santykiuose tvyrojo įtampa ir nepasitenkinimas. Dalis slaugytojų paliko profesiją ir aktyviai ieškojo kitos veiklos.

2009 m. LR SAM ministro įsakymu buvo sudaryta Nuolatinė darbo grupė slaugytojų problemoms spręsti. Darbo grupės veikloje dalyvavo įgalioti Sveikatos apsaugos ministerijos atstovai ir LSSO vadovai. Prasidėjo aktyvaus socialinio dialogo laikotarpis, kuris pareikalavo iš LSSO vadovų ir Direktorių tarybos didelio profesinio įžvalgumo, drąsos, išminties, iniciatyvumo ir atsakomybės.

2009 m. LSSO ekspertai dalyvavo atnaujinant Slaugos praktikos įstatymą, buvo atnaujinamos medicinos normos, susijusios su slaugytojų praktinės veiklos reglamentavimu bei kompetencijų plėtra.

LSSO vadovai aktyviai vizitavo asmens sveikatos priežiūros įstaigas, bendravo su nariais, slaugytojų profesinės problemos ir galimi sprendimo būdai buvo aptariami darbo vietose, dalyvaujant profsąjungų nariams, įstaigų vadovams, savivaldos politikams. Į susitikimus ne kartą vyko ir LR SAM atstovai, LR Seimo Sveikatos reikalų komiteto nariai.

2010 m.

2010 m. rudenį LSSO organizavo informacinę akciją ,,Gana skurdinti slaugytojus. Buvo siekiama plačiai informuoti visuomenę apie slaugytojų patiriamas darbo ir socialines problemas. LSSO keliamos problemos ir siūlymai buvo intensyviai skelbiami spaudoje, radijo ir televizijos laidose. LSSO iniciatyva vyko susitikimai ir socialinis dialogas su sveikatos politikais, medikų profesinėmis organizacijomis, pacientais ir jų atstovais. Šios akcijos dėka pagaliau pavyko atkreipti deramą dėmesį į slaugos profesiją ir būtinybę spręsti slaugos praktikos problemas, siekti darbuotojų, ir pacientų gerovės.

2010 m. spalio 27 d. LR Seimo Sveikatos reikalų komitetas priima sprendimą Dėl slaugytojų darbo krūvio ir apmokėjimo tvarkos. LSSO vadovai ir skyrių direktoriai stebi, analizuoja ir vertina, kaip vykdomas sprendimo įgyvendinimas. LSSO nuolat organizuoja susitikimus su slaugytojais, švietimo renginius nariams. Nariai mokomi derybų meno, raginami ginti savo teises, skatinami aktyviai dalyvauti profsąjunginėje veikloje. LSSO atstovai dirbo SAM sudarytoje darbo grupėje dėl slaugytojų darbo krūvių reglamentavimo.

2012 m.

LR SAM ministro įsakymu buvo patvirtintas Slaugytojų darbo krūvio nustatymo tvarkos aprašas, kuris dalinai tenkina slaugytojų lūkesčius ir yra pirmas žingsnis reglamentuoti slaugytojų darbo krūvius asmens sveikatos priežiūros įstaigose.

2013 m.

Atstovaudama slaugos ir slaugytojų interesus LSSO prezidentė dalyvauja Lietuvos Nacionalinės sveikatos sistemos Trišalės tarybos steigimo ir veiklos planavimo darbuose 2013 m.

2013 m. siekdami mažinti darbų saugos pažeidimus įstaigose LSSO atstovai kartu su LR Valstybinės darbo inspekcijos darbuotojais, dalyvauja įstaigų tikrinimo procesuose. Vertinant psichikos sveikatos slaugytojų darbo aplinkos poveikį sveikatai, saugumui, gyvenimo ir teikiamų paslaugų kokybei, organizuotas I-asis LSSO Psichikos sveikatos slaugytojų draugijos Forumas. Priimta Forumo rezoliucija, kuri pateikta SAM ir LRS .

2013 m. spalio mėnesį Lietuvoje su vizitu lankosi Tarptautinės Slaugytojų Tarybos prezidentė Dr. Judith Shamian, kuri susitinka su LSSO prezidente Danute Margeliene, LR SAM ministru V. Andriukaičiu, kitais LSSO bei SAM pareigūnais. Buvo priimtas susitarimas dėl tolimesnių veiksmų slaugos praktikos plėtros srityje.

2015 m.

LSSO lobistinės veiklos įtakoje 2015 m. LR SAM įsteigta LR Nusipelniusio Slaugytojo nominacija ir vardas. Nominuoti bei apdovanoti pirmieji slaugytojai.

2016 m.

Nuo 2016 metų, LSSO Kongresui patvirtinus naują LSSO Įtstatų redakciją, į LSSO gretas pradėjo jungtis reabilitacijos srityje dirbantys sveikatos priežiūros specialistai, kurie ateityje planuoja plėsti ir aktyvinti savo veiklą organizacijoje.  

LSSO, būdama slaugytojų atstovu, visomis prieinamomis priemonėmis prisideda prie sveikatos apsaugos sistemos tobulinimo, teikia pasiūlymus valstybės institucijoms dėl slaugos praktikos plėtros, dalyvauja darbo grupių veiklose. Derybų keliu siekia teisingo apmokėjimo už slaugytojų darbą, saugių ir sveikatai nekenksmingų darbo sąlygų užtikrinimo ir darbo santykių stabilumo. Nuolat skatina socialinį dialogą tarp LSSO, darbdavių bei savivaldos atstovų.

2017 m.

Vienas iš svarbių medikų profesinių sąjungų pasiekimų - 2017-06-16 su Sveikatos apsaugos ministerija pasirašytas Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos (LNSS) šakos kolektyvinė sutartis, kuria užtikrinamos palankesnės darbo sąlygos medicinos darbuotojams dėl darbo laiko trukmės, atostogų. Pagal šią sutartį jiems išlaikomos darbo kodekso nustatytos garantijos, o dirbantiems kenksmingomis sąlygomis gerėja socialinės garantijos.

Šios kolektyvinės sutarties turinys – ilgai trukusių svarstymų bei derinimo su suinteresuotomis grupėmis rezultatas. Tai pirmas kartas per visą Nepriklausomybės laikotarpį, kai buvo pradėtos ir įvykdytos derybos dėl tokio masto sutarties, kuri išties labai svarbi sveikatos priežiūros srityje dirbantiems specialistams. Tai ypatingai atsakingas ir svarbus darbas, kurio metu buvo įvertintas sveikatos apsaugos srities darbuotojų darbo teisinių santykių reglamentavimas.

© 2018 Lietuvos slaugos specialistų organizacija. Visos teisės saugomos