Įvertinta žmonių su negalia teisių situacija Lietuvoje
- LSSO
- Dec 22, 2025
- 3 min read
2025 gruodžio 15 d.
Įvertinta žmonių su negalia teisių situacija Lietuvoje
Autorė: Jovita Jarutienė
Daugiau kaip 231 tūkst. žmonių su negalia Lietuvoje beveik kasdien susiduria su diskriminacija ir neprieinamomis paslaugomis. Jų patirtys neretai pasireiškia orumą žeminančiomis situacijomis.
Pavyzdžiui, prekybos centruose asmenims su negalia skirtas tualetas kartais būna užrakintas ir atveriamas tik tiems, kurie turi „įrodyti“ savo negalią. Žmogus, lydimas šuns pagalbininko, neįleidžiamas į parduotuvę. Koncertuose judėjimo negalią turintys asmenys neturi galimybės priartėti prie scenos, o kartais į naktinį klubą neįleidžiami vien dėl naudojamos vaikštynės.
Šios situacijos nėra pavieniai atvejai – daugeliui žmonių su negalia tai įprasta kasdienybė. Tai konstatuoja Žmonių su negalia teisių stebėsenos komisija, veikianti prie Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos, pristatydama naujausią ataskaitą apie Jungtinių Tautų asmenų su negalia teisių konvencijos įgyvendinimą Lietuvoje. Ši Konvencija yra vienas svarbiausių tarptautinių dokumentų, užtikrinančių asmenų su negalia teises, o nepriklausomai jos įgyvendinimo stebėsenai 2019 m. buvo įsteigta speciali Komisija.
Komisija kviečia bendradarbiauti
Naujausia stebėsenos ataskaita rodo, kad nors visuomenės požiūris į negalią pamažu keičiasi, reikšmingos spragos išlieka beveik visose gyvenimo srityse.
„Tikrasis barjeras dažnai yra ne negalia, o visuomenės nesugebėjimas sukurti aplinkos, kurioje kiekvienas žmogus galėtų gyventi oriai. Mūsų tikslas – ne vien konstatuoti problemas, bet siekti, kad jos būtų sprendžiamos“, – teigia Žmonių su negalia teisų stebėsenos komisijos pirmininkė Klementina Gruzdienė.
Pasak jos, daugybė žmonių su negalia vis dar neturi galimybių gyventi taip kokybiškai ir oriai, kaip turėtų: juos riboja nepritaikytos patalpos, menkai prieinamos paslaugos ir visuomenės neigiamas visuomenės nusiteikimas.
Komisija pabrėžia, kad tvariems sprendimams būtinas institucijų, savivaldybių, nevyriausybinių organizacijų ir pilietinės visuomenės bendradarbiavimas.
Švietimas: įtraukiojo ugdymo pažadas stringa praktikoje
Reikšmingų iššūkių vis dar gausu švietimo srityje. Siekiant užtikrinti kokybišką įtraukiojo ugdymo įgyvendinimą, trūksta kvalifikuotų specialistų, gebančių dirbti su skirtingų negalių turinčiais vaikais. Susirūpinimą kelia ir tai, kad šių specialistų skaičius kasmet mažėja, o jų rengimo sistema nėra pakankamai tvari.
Ataskaitoje pastebima, kad mokyklose vis dar vyrauja orientacija į „vidutinį“ mokinį, o vaikai su intelekto ar psichosocialine negalia dažnai negauna nei tinkamų priemonių, nei pritaikytos aplinkos. Net ir žinių patikrinimas neretai vykdomas neatsižvelgiant į individualius poreikius.
Problemos akivaizdžios ir suaugusiųjų švietime: Nacionalinėje platformoje „KURSUOK“ iš 1448 programų tik 39 pritaikytos asmenims su judėjimo ar regos negalia, o žmonėms su klausos, intelekto ar psichosocialine negalia – nėra pritaikyta nė viena programa (2025 m. liepos 29 d. „kursuok.lt“ duomenys).
Gyvenimas savarankiškai: progresas sustojo pusiaukelėje
Ataskaita rodo, kad daugelis žmonių su negalia neturi realios galimybės pasirinkti, kur ir kaip gyventi – tam trūksta būtinų paslaugų.
Pagalbos prieinamumas labai priklauso nuo savivaldybės: vienose savivaldybėse paslaugos teikiamos pakankamai, kitose jos beveik neprieinamos. Net ir tada, kai pagalba suteikiama, ji dažnai būna fragmentiška – skiriama tik dalis reikalingų valandų arba paslaugos neatitinka realių poreikių.
Dėl to didelė priežiūros ir finansinė našta tenka šeimos nariams, o tūkstančiai žmonių lieka priklausomi ne nuo savo pasirinkimo, bet nuo artimųjų galimybių.
Gyvenimo lygis ir nedarbas: skurdo rizika yra per didelė
Nedarbo lygis tarp asmenų su negalia Lietuvoje išlieka aukštas, o diskriminacija darbo rinkoje tebėra reali problema.
Darbdaviai neretai atsisako įdarbinti sužinoję apie žmogaus negalią, todėl dalis asmenų ją slepia siekdami išlaikyti darbo vietą. Dėl įsišaknijusių stereotipų žmonės su negalia dažnai dirba žemos kvalifikacijos darbus, o tai riboja jų savarankiškumą ir blogina gyvenimo lygį.
Skurdo rizikos lygis tarp asmenų su negalia Lietuvoje viršija tiek šalies, tiek Europos Sąjungos vidurkį. Šalpos negalios pensijos nesiekia skurdo rizikos ribos ir neužtikrina oraus pragyvenimo.
Teisių apsauga be realios praktikos lieka tik deklaracija
Nors žmogaus teisių principais grįstas požiūris Lietuvoje stiprėja, realių kliūčių žmonėms su negalia vis dar pernelyg daug.
„Konvencija – ne pažadų rinkinys, o įsipareigojimas. O įsipareigojimai turi būti įgyvendinami praktiškai – per paslaugas, sprendimus ir asmens balsą“, – akcentuoja K. Gruzdienė.
Stebėsenos ataskaita kviečia ne tik įvardyti problemas, bet ir imtis veiksmų: užtikrinti švietimo prieinamumą, plėsti savarankiško gyvenimo galimybes, tobulinti socialinės apsaugos sistemą ir mažinti skurdą.
„Tai – ne tik žmonių su negalia klausimas. Tai – žmogaus teisių klausimas, kuris atskleidžia, kokioje visuomenėje gyvename ir kokioje norime gyventi“, – sako K. Gruzdienė.
Daugiau informacijos:
Klementina Gruzdienė Žmonių su negalia teisių stebėsenos komisijos pirmininkė
el. p. komisija@lygybe.lt tel. +37068689977
Comments