Technologijos jau čia. Ar slaugos ir priežiūros darbuotojai pasirengę jomis naudotis?

Elektroninė dokumentacija, nuotolinės konsultacijos, sveikatos programėlės, išmanieji jutikliai ir pacientų stebėjimo sistemos vis dažniau tampa kasdienės sveikatos bei socialinės priežiūros dalimi. Tačiau vien įdiegti naują sistemą ar nupirkti įrangą nepakanka – darbuotojai turi mokėti ir pasitikėti ja naudodamiesi.

Tai rodo tarptautinio „Erasmus+“ projekto DIGIHEALTH metu atlikto tyrimo rezultatai. Tyrime analizuota sveikatos ir ilgalaikės priežiūros sektoriaus skaitmenizacija Austrijoje, Vokietijoje, Graikijoje, Italijoje ir Lietuvoje.

Penkiose šalyse buvo atlikti 34 interviu su slaugytojais, priežiūros darbuotojais, profesinio mokymo atstovais, sveikatos priežiūros įstaigų specialistais ir sprendimų priėmėjais.

Lietuvos rezultatai rodo, kad technologinė infrastruktūra savaime neužtikrina sėkmingos skaitmenizacijos. Ne mažiau svarbu, ar darbuotojai turi praktinių kompetencijų technologijomis naudotis kasdieniame darbe.

Kai technologija turi padėti, bet kartais apsunkina

Lietuvoje apklausti specialistai kalbėjo apie laiko trūkumą, ne visada patogią įrangą, neaiškias atsakomybes ir mokymų stoką. Kai kuriems darbuotojams tenka patiems išsiaiškinti, kaip naudotis naujai įdiegtomis programomis.

Tačiau interviu parodė ir kitą pusę – darbuotojai nebūtinai priešinasi technologijoms. Dažnai jiems tiesiog reikia aiškaus paaiškinimo ir galimybės išmokti.

Viena tyrime dalyvavusi slaugytojos padėjėja pasakojo, kad anksčiau susidūrusi su technologijomis dažnai prašydavo vaikų pagalbos, o dabar nori išmokti pati: „Dabar jau sakau: rodykit, aš pati noriu išmokti. Man nereikia, kad jūs padarytumėt.“

Ji pati pabrėžė, kad mokymasis jai svarbus ir dėl noro tobulėti.

Profesinio mokymo specialistai pastebi panašią situaciją tarp būsimų priežiūros darbuotojų. Viena profesijos mokytoja pasakojo, kad dalis mokinių lengvai naudojasi telefonu ir keliomis įprastomis programėlėmis, tačiau darbas kompiuteriu jiems jau gali būti sudėtingas.

Tai parodo, kad kasdienis naudojimasis telefonu dar nereiškia, jog žmogus turi darbui reikalingų skaitmeninių kompetencijų.

Jeigu sistema yra lėta, nepatogi ar ta pati informacija turi būti įvedama keliose vietose, technologija gali ne taupyti laiką, o tapti papildoma užduotimi.

Skaitmenizacija kelia ir pasitikėjimo klausimų

Technologijų naudojimas priežiūros srityje susijęs ne tik su techniniais gebėjimais, bet ir su atsakomybe bei duomenų apsauga.

Viena profesijos mokytoja pasakojo, kad būsimi individualios priežiūros darbuotojai kartais nerimauja padėdami vyresniam žmogui prisijungti prie e. sveikatos. Kadangi naudojami asmeniniai duomenys, darbuotojai baiminasi, kad kilus nesusipratimui gali būti apkaltinti kažką pakeitę, ištrynę ar netinkamai atlikę.

Todėl skaitmeniniai gebėjimai šioje srityje reiškia daugiau nei gebėjimą naudotis programa. Darbuotojas turi suprasti savo atsakomybės ribas, duomenų apsaugą ir mokėti paaiškinti žmogui, kokia informacija naudojama.

Penkios šalys – panašūs iššūkiai

Nors penkių šalių sveikatos sistemos ir jų skaitmenizacijos lygis skiriasi, tyrime išryškėjo panašios problemos: praktinių skaitmeninių įgūdžių trūkumas, nenuoseklūs mokymai, sistemų nesuderinamumas ir darbuotojų įtraukimo į technologinių sprendimų diegimą stoka.

Todėl sėkmingai skaitmenizacijai neužtenka vien investuoti į kompiuterius ar programas. Reikalingi praktiniai mokymai, techninė pagalba ir pačių darbuotojų įtraukimas.

Kada technologijos iš tiesų padeda?

Tyrimo dalyviai įvardijo ir konkrečias situacijas, kuriose technologijos gali palengvinti kasdienį darbą.

Elektroninė dokumentacija gali padėti greičiau perduoti informaciją tarp specialistų, sumažinti klaidų riziką ir geriau koordinuoti žmogaus priežiūrą.

Pacientų stebėjimo ir ankstyvojo perspėjimo sistemos gali būti naudingos priežiūros namuose metu, o darbuotojų buvimo vietos nustatymo priemonės – suteikti papildomo saugumo lankant žmones jų namuose. Lietuvos interviu taip pat akcentuota geresnio informacijos perdavimo, saugumo ir fizinio darbo palengvinimo nauda.

Technologijos nebūtinai reiškia tik programas ar ekranus. Viena slaugytojos padėjėja pasakojo apie pacientą, kurį jai tenka kelti naudojant keltuvą. Procesas žmogui kartais būna skausmingas, todėl ji norėtų daugiau priemonių, kurios palengvintų ne tik darbuotojo, bet ir paciento patirtį.

Tai parodo, kad skaitmenizacija ir technologijos priežiūros sektoriuje nėra vien abstraktus modernizacijos procesas. Gerai pritaikyta priemonė gali reikšti mažesnį fizinį krūvį darbuotojui ir daugiau komforto pacientui.

Skaitmeninių įgūdžių reikia mokytis

Technologijos sveikatos ir priežiūros sektoriuje keičiasi greitai, todėl darbuotojui nebeužtenka bendro kompiuterinio raštingumo. Reikia praktinių žinių apie elektroninę dokumentaciją, sveikatos duomenų apsaugą, nuotolinį bendravimą ir konkrečias darbo metu naudojamas sistemas.

Profesinio mokymo atstovai tyrime pabrėžė ir mokymo programų svarbą. Viena praktinio mokymo specialistė teigė, kad dabartinės programos turėtų labiau „žengti koja kojon su skaitmenizacija“, nes specializuotų temų apie konkrečias skaitmenines sistemas vis dar trūksta.

Jeigu būsimi darbuotojai su tokiomis sistemomis susipažintų dar mokymosi metu, atėję į darbo vietą jie jau turėtų bent pagrindinių praktinių įgūdžių.

DIGIHEALTH: kad technologijų pokyčiuose neliktų pamirštas žmogus

Tarptautinis projektas DIGIHEALTH siekia padėti mažinti šią kompetencijų spragą. Lietuvoje projektą įgyvendina organizacija „Epione“ kartu su partneriais iš Austrijos, Vokietijos, Graikijos ir Italijos.

Projekto veiklos orientuotos į slaugytojų padėjėjus, individualios priežiūros darbuotojus, profesinio mokymo mokytojus ir priežiūros paslaugas teikiančias organizacijas.

Remiantis tyrimo rezultatais kuriamos mokymosi priemonės, skirtos praktiniams skaitmeniniams gebėjimams, kurių darbuotojui gali prireikti realioje darbo dienoje.

Tyrimo rezultatai taip pat bus naudojami kuriant ir tobulinant profesinio mokymo turinį, kad būsimi ir jau dirbantys priežiūros specialistai galėtų sistemingai ugdyti skaitmenines kompetencijas.

Pagrindinė tyrimo žinutė paprasta: technologijų vertė atsiskleidžia ne tada, kai jos tiesiog atsiranda darbo vietoje, o tada, kai žmogus žino, kaip jomis naudotis ir jaučia, kad jos jam padeda.

Su DIGIHEALTH tyrimų rezultatais, įskaitant tarptautinę ataskaitą, galima susipažinti čia:

DigiHealth tyrimai ir rezultatai

Daugiau apie projektą: digihealth-alliance.eu

Projektas finansuojamas Europos Sąjungos lėšomis. Išreikštos nuomonės ir požiūriai yra tik projekto autorių ir nebūtinai atspindi Europos Sąjungos ar nacionalinės agentūros poziciją. Europos Sąjunga ir finansavimą teikianti institucija negali būti laikomos už juos atsakingomis.