top of page

TDO susitarta dėl pragyvenimo minimumo nustatymo


Kovo 13 d. Tarptautinės darbo organizacijos (TDO) valdymo organas, po diskusijų su ekspertais, patvirtino pasiektą susitarimą dėl pragyvenimo minimumo sampratos. Šis sprendimas atveria kelią naujiems pokyčiams, susijusiems su pragyvenimui reikalingo atlyginimo apskaičiavimu ir įgyvendinimu.


TDO ekspertai pažymi, kad padorus darbo užmokestis yra svarbiausias ekonominio ir socialinio vystymosi bei socialinio teisingumo aspektas. Jis taip pat atlieka esminį vaidmenį mažinant skurdą ir nelygybę bei užtikrinant orų gyvenimą.


TDO nurodo, kad pragyvenimo minimumo sąvoka yra:

  • darbo užmokesčio lygis, būtinas norint užtikrinti tinkamą darbuotojų ir jų šeimų gyvenimo lygį, atsižvelgiant į šalies aplinkybes ir apskaičiuotas už darbą, atliekamą įprastomis darbo valandomis;

  • apskaičiuojamas pagal TDO pragyvenimo minimumo apskaičiavimo principus;

  • turi būti pasiektas nustatant darbo užmokestį pagal TDO darbo užmokesčio nustatymo principus.


Susitarime teigiama, kad apskaičiuojant pragyvenimui reikalingą atlyginimą turėtų būti laikomasi kelių principų, įskaitant įrodymais pagrįstų metodų ir patikimų duomenų naudojimą, konsultacijas su darbuotojų ir darbdavių organizacijomis, skaidrumą, prieinamumą visuomenei ir regioninio, vietinio kontekstų įvertinimą bei socialines, ekonomines ir kultūrines realijas.


Pragyvenimo minimumo sąvokos įgyvendinimas platesniame atlyginimų nustatymo procese turėtų būti pagrįstas įrodymais ir atsižvelgti į pagrindinius TDO darbo užmokesčio nustatymo principus.


Veiksmai turi apimti šiuos aspektus:

  • socialinio dialogo ir kolektyvinių derybų stiprinimą bei darbo užmokesčio nustatymo institucijų įgalinimą;

  • laipsnišką perėjimą nuo minimalaus atlyginimo prie pragyvenimui reikalingo darbo užmokesčio nustatymo;

  • nacionalinės ir (arba) vietos atsakomybės užtikrinimą ir valstybės vaidmens pripažinimą;


Išvadose taip pat primenama, kad „darbuotojų ir jų šeimų poreikiai bei ekonominiai veiksniai yra du darbo užmokesčio nustatymo procesų ramsčiai”.


Tvari strategija, skatinanti pragyvenimo minimumo nustatymą, turėtų būti vykdoma apimant ne tik darbo užmokesčio nustatymo mechanizmus, bet ir platesnį veiksnių svarstymą, – sakoma dokumente.


Taip pat priduriama, kad milijonai darbuotojų visame pasaulyje – tiek formalioje, tiek neformalioje ekonomikoje – ir toliau uždirba labai mažus atlyginimus, palyginti su pragyvenimo išlaidomis, ir gyvena skurde. Šie darbuotojai ir jų šeimos negali įpirkti sveiko maisto, tinkamo būsto, medicininės priežiūros ar mokyklos savo vaikams.


Parengė Lietuvos pramonės profesinių sąjungų federacija

13 views

留言


bottom of page