Tarptautinės aktualijos: nuo svarbių direktyvų iki drąsių protesto akcijų
- LSSO
- 10 hours ago
- 4 min read
ITUC „Global Rights Index 2025“: darbo teisių nuosmukis pasaulyje
Naujausias Tarptautinės profesinių sąjungų konfederacijos (ITUC) profesinių sąjungų teisių indeksas atskleidžia – darbo teisių padėtis blogėja visame pasaulyje: Europa – ne išimtis. Duomenys rodo kraštutinių dešiniųjų jėgų suaktyvėjimą, pagrindinių teisių pažeidimų padidėjimą, įskaitant teisę į teisingumą, teisę į žodžio ir susirinkimų laisvę bei teisę į kolektyvines derybas.
Europos vidurkis smuko iki 2,78 balo – blogiausio nuo 2014 m., kai indeksas pradėtas skaičiuoti. Tuo metu Lietuva indekse įvertinta 2 balais iš 5, t. y. priskiriama prie šalių, kuriose pasitaiko pasikartojančių darbuotojų teisių pažeidimų. Tai reiškia, kad darbuotojų teisės iš esmės yra užtikrinamos, tačiau tam tikrais atvejais jos vis dar pažeidžiamos, pavyzdžiui, dėl ribojamos teisės streikuoti, profesinių sąjungų veiklos trukdymo ar socialinio dialogo stokos kai kuriuose sektoriuose.
Derybos dėl „Omnibus I“ paketo sustojo: prie klausimo bus grįžtama lapkritį
Spalio 22 d. Europos Parlamentas nedidele balsų persvara (309 už, 318 prieš) atmetė derybų mandatą dėl „Omnibus I“ paketo, kuris turėjo supaprastinti Europos Sąjungos (ES) įmonių tvarumo ataskaitų (CSRD) ir deramo patikrinimo (CSDDD) direktyvų reikalavimus.
Profesinių sąjungų vertinimu, šios pataisos susilpnintų verslo atsakomybę žmogaus teisių ir darbuotojų apsaugos srityse, todėl kreipėsi į EP narius su raginimu balsuoti prieš siūlomus pakeitimus.
LPSK taip pat išsiuntė tokį kreipimąsi Lietuvos atstovams Europos Parlamente.
Kadangi didesnė dalis europarlamentarų balsavo prieš EK siūlymus, klausimas dėl Omnibus grįš į Parlamento plenarinę sesiją lapkritį.
„Meta” stabdo mokamą politinę ir socialinę reklamą Europoje
Nuo 2025 m. spalio 10 d. Facebook, Instagram ir Threads platformos visoje ES neberodo apmokamų politinių ir socialinių reklamų dėl naujo ES Politinės reklamos skaidrumo ir taikymo reglamento (TTPA).
Pagal reglamentą politine reklama laikoma komunikacija, teikiama už atlygį, kuri yra skirta ar galėtų būti suprantama kaip skirta paveikti rinkėjų elgesį, politines nuostatas arba viešosios politikos formavimą. Ši sąvoka, kaip komentuoja teisininkai, apima ne tik partijų ar kandidatų kampanijas, bet gali būti taikoma ir profsąjungoms, pilietinėms iniciatyvoms ar visuomeniniams judėjimams, kurie informuoja ar siekia paveikti darbo, klimato ar socialinę politiką.
Baiminamasi, kad šis sprendimas galimai apribos profesinių sąjungų ir NVO galimybes efektyviai skleisti informaciją apie darbo teisę, streikus ar įstatymų projektus.
Dirbtinis intelektas ir skaitmenizacija: gyvybės ir mirties klausimas darbuotojams
Naujausia ITUC ataskaita pabrėžia, kad DI diegimas darbo vietose didina darbo intensyvumą ir kelia grėsmę darbuotojų teisėms bei privatumui. Algoritminės valdymo sistemos vis dažniau nustato darbo grafikus, atlyginimus ar net atleidžia darbuotojus.
ITUC ragina profsąjungas aktyviai dalyvauti DI reguliavime ir kolektyvinėse derybose, kad skaitmeninė transformacija vyktų socialiai teisingai ir darbuotojai būtų jos formuotojai, o ne aukos.
Aukšto lygio susitikime – apie Europos socialinio modelio pamatų stiprinimo
Spalio 22 d. Briuselyje ES vadovai ir Europos socialiniai partneriai susirinko į trišalį socialinių reikalų aukščiausiojo lygio susitikimą, kuris vyksta du kartus per metus ir suburia Europos institucijų, profesinių sąjungų ir darbdavių atstovus. EPSU dalyvavo Europos profesinių sąjungų konfederacijos (ETUC) delegacijos sudėtyje.
Šiame aukščiausiojo lygio susitikime diskutuota, kaip sustiprinti Europą besikeičiančiame pasaulyje, daugiausiai dėmesio skiriant produktyvumo didinimui, įperkamo būsto rėmimui ir kokybiškų darbo vietų užtikrinimui. Dalyviai pabrėžė, kad Europos atsparumas geopolitiniams ir ekonominiams iššūkiams priklauso nuo jos pačios socialinio modelio pamatų stiprinimo.
Patvirtinta peržiūrėta Europos darbo tarybų direktyva
Europos Parlamentas ir Taryba pasiekė susitarimą dėl atnaujintos Europos darbo tarybų (EWC) direktyvos, kuri sustiprins darbuotojų atstovavimą tarptautinėse įmonėse.
Naujoji direktyva padės Europos darbo taryboms lengviau steigtis, gauti geresnį finansavimą ir teisinę apsaugą.
Tarp pagrindinių naujovių – aiškesnis „tarptautinių klausimų“ apibrėžimas užtikrinant, kad sprendimai, darantys įtaką darbuotojams keliose valstybėse narėse, būtų privalomų konsultacijų priežastimi. Be to, reglamentuojami lyčių balanso užtikrinimas, griežtesnės taisyklės dėl konfidencialumo, pagerinta prieiga prie teisingumo (įskaitant bylinėjimosi išlaidų padengimą) ir didesnės sankcijos įmonėms, nesilaikančioms informavimo ir konsultavimo su profesinių sąjungų atstovais pareigų.
Streikai ir protesto akcijos
Prancūzijos profesinės sąjungos spalio pradžioje surengė nacionalinius streikus prieš prezidento Emmanuelio Macrono vyriausybės biudžeto mažinimo planą, kuriuo siekiama sumažinti valstybės išlaidas sveikatos, švietimo ir kitų viešųjų paslaugų sektoriuose.
Profesinės sąjungos reikalavo nutraukti taupymo politiką ir didinti investicijas į viešąsias paslaugas bei atlyginimus. Streikuose, vykusiuose daugiau nei 200 miestų, dalyvavo iki 600 000 žmonių.
Belgijoje spalio 14 d. kilęs nacionalinis visuotinis streikas paralyžiavo transporto ir viešųjų paslaugų sistemas, sukeldamas didelius skrydžių, traukinių bei viešojo transporto sutrikimus ir paveikdamas dešimtis tūkstančių keliautojų. Protestai, kuriuos surengė pagrindinės šalies profesinės sąjungos, buvo nukreipti prieš premjero Barto De Weverio dešiniųjų koalicijos planuojamus viešųjų išlaidų mažinimus bei pensijų ir darbo rinkos reformas.
Tuo metu nuo lapkričio 23 iki 26 dienos visiškai sustos geležinkelių paslaugos dėl 72 valandų nacionalinio streiko, kurį surengs šalies profesinės sąjungos protestuodamos prieš federalinės vyriausybės autoritarinį požiūrį ir atsisakymą tartis dėl socialinės politikos pakeitimų. Streiką inicijavo trys pagrindinės geležinkelių profesinės sąjungos – ACOD Spoor/CGSP Cheminots, ACV/CSC Transcom ir VSOA Spoor/SLFP Cheminots, prie kurių prisijungė ir autonominė traukinių mašinistų sąjunga SACT. Šis streikas taps platesnio trijų dienų nacionalinio protesto dalimi: lapkričio 24 d. streikuos viešojo transporto darbuotojai, 25 d. – viešųjų paslaugų sektorius, o 26 d. – visos šalies profesinės sąjungos kartu.
Italijoje vyko visa serija transporto sektoriaus streikų, apimančių oro, geležinkelių ir viešojo transporto paslaugas.
Spalio 3 d. vyko 24 valandų nacionalinis streikas, kurį paskelbė Italijos profesinių sąjungų konfederacija (CGIL), reikalaudama nutraukti „genocidą Gazoje“ ir remdama Palestinos pasipriešinimą. Pasak profesinių sąjungų, tą dieną Romoje žygiavo 300 000 žmonių. Apie 100 000 žmonių dalyvavo kiekviename iš Italijos miestų – Milano, Bolonijos, Florencijoje ir Turine. Neapolyje, Genujoje, Palerme ir Venecijoje taip pat buvo surengti didžiuliai protestai. Iš viso šiuose protestuose dalyvavo daugiau nei 100 miestų.
Spalio 10 d. Romoje įvyko vietinio viešojo transporto streikas, o spalio 13 d. keturioms valandoms streikavo Romos oro uostų darbuotojai (Fiumicino ir Ciampino). Spalio 29 d. streikai vyko Milano, Florencijos ir Pizos oro uostuose.
Jungtinėse Amerikos Valstijose tęsiasi vienas reikšmingiausių pastarųjų metų darbuotojų judėjimų – Starbucks Workers United (SBWU) profesinės sąjungos protesto kampanija. Nuo pirmųjų iniciatyvų Buffalo mieste prieš ketverius metus į profesinę sąjungą susibūrė apie12 000 baristų iš daugiau nei 650 „Starbucks“ parduotuvių.
Po kelias savaites visoje šalyje vykusių piketų Spalio 24 d. darbuotojai pradėjo balsavimą dėl streiko organizavimo. Tai žymi didėjantį spaudimą „Starbucks“ vadovybei, kuri kritikuojama dėl vilkinamų derybų ir galimų darbuotojų teisių pažeidimų. SBWU siekia sąžiningų darbo sąlygų, teisingo atlygio ir realaus darbuotojų balso sprendimų priėmime – tai tampa vis svarbesniu darbo teisių klausimu JAV ir pasauliniame kontekste.
Parengė Jonas Januškevičius bei Jūratė Čilinskaitė
Foto: iš www.dsausa.org archyvų