Grėsmė minimalaus darbo užmokesčio direktyvai: ES direktyva dėl deramo minimalaus darbo užmokesčio atsidūrė grėsmėje po to, kai Europos Sąjungos Teisingumo Teismo generalinis advokatas pateikė nuomonę, raginančią ją visiškai panaikinti. Šis teisinis iššūkis kilo po to, kai Danija, palaikoma Švedijos, apskundė direktyvą, teigdama, kad ji viršija ES kompetencijas. Remdamasis ES sutarties 153 straipsnio 5 dalimi, advokatas teigia, kad ES neturi teisės reguliuoti darbo užmokesčio, todėl direktyva turėtų būti pripažinta negaliojančia. Tai kelia pavojų milijonams darbuotojų, nes direktyva jau paskatino kai kurias šalis peržiūrėti ir didinti minimalius atlyginimus. Jei teismas sutiks su šia nuomone, gali atsirasti pavojingas precedentas, leidžiantis valstybėms konkuruoti mažinant atlyginimus, o tai prieštarauja socialinės pažangos principams ES. Plačiau – čia (liet. k)
ES konkurencingumo kompasas: Sausio 29 d. pristatytas Europos Sąjungos konkurencingumo kompasas, kuris ateinančius penkerius metus taps ES ekonomine doktrina. Jis siekia sustiprinti ES silpnąsias vietas, tačiau daugiausia dėmesio skiria dereguliavimui, kas kelia susirūpinimą dėl darbuotojų teisių. Komisija planuoja supaprastinti reglamentus, ypač klimato politikos ir įmonių patikrinimo srityse, tačiau šie pokyčiai gali turėti neigiamą poveikį darbo sąlygoms. Be to, siūloma sukurti naują įmonių teisinį statusą, skirtą startuoliams ir augančioms įmonėms – vadinamąjį „28-ąjį teisinį režimą“ – tai būtų tarsi fiktyvi 28-oji valstybė narė, kurioje įmonėms galiotų supaprastintos taisyklės, ypač darbo teisės srityje. ES profesinės sąjungos įspėja, kad šios iniciatyvos gali lemti darbuotojų teisėms pavojingą dereguliavimą ir nesaugias darbo vietas. Plačiau – čia (liet. k.)
Kreipimasis dėl ES ir MERCOSUR prekybos susitarimo: LPSK laikinasis pirmininkas Audrius Gelžinis pasirašė oficialų kreipimąsi į Lietuvos valdžios atstovus, raginantį atmesti dabartinę ES ir MERCOSUR prekybos susitarimo versiją. Šis susitarimas kelia grėsmę darbuotojų teisėms, aplinkosaugai, vartotojams ir gyvūnų gerovei. Susitarimo tikslas – pašalinti daugelį importo mokesčių ir sukurti laisvosios prekybos zoną. Tačiau Lietuva ir kitos ES šalys išreiškia didelį pasipriešinimą šiam susitarimui, kuris kelia susirūpinimą dėl galimo socialinio dempingo, nesąžiningos konkurencijos ir darbuotojų teisių pažeidimų, ypač žemės ūkio sektoriuje. Taip pat kyla pavojus vartotojų interesams, nes susitarimas skatins prekybą žemės ūkio produktais, neatitinkančiais ES standartų. Plačiau – čia (liet. k.)
Paauglių darbas Danijoje: Nuo sausio 1 d. Danijos vyriausybė, pasikonsultavusi su ją remiančiomis partijomis ir socialiniais partneriais, palengvino sąlygas 13 metų ir vyresniems jauniems žmonėms dirbti savo laisvalaikiu. „Jauniems žmonėms yra sveika ir naudinga turėti pusės etato darbą, užsidirbti savo pinigus ir įgyti patirties“, teigia užimtumo ministrė. Nuo šiol 13 metų ir vyresni jaunieji darbuotojai galės dirbti su nekenksminga įranga (pvz., ledų, kasos aparatais ir kt.), o nuo 15 metų jaunuoliai galės dirbti įvairesnėse srityse, pvz., valymo darbai ligoninėse, senelių namuose ar darbas sandėliuose. Plačiau – čia (angl. k.)
Prancūzijoje darbdaviai nuteisti dėl darbuotojų savižudybių: Prancūzijos Aukščiausiasis teismas paskelbė galutinį sprendimą dėl „France Télécom“ bylos, susijusios su 2006 metais įgyvendinta įmonės politika. Ji apėmė masinį (20 tūkst.) darbo vietų naikinimą ir 10 tūkst. darbuotojų perkėlimą. Darbuotojams buvo daromas didžiulis psichologinis spaudimas, o tai sukėlė „savižudybių bangą“, todėl profesinės sąjungos kreipėsi į teismą. Kai kurie įmonės direktoriai buvo nuteisti kalėti arba jiems priteistos baudos. Teismas nusprendė, kad sąmoningas sprendimas įgyvendinti įmonės politiką, kurios tikslas – pabloginti kai kurių ar visų darbuotojų darbo sąlygas, siekiant sumažinti darbo jėgos dydį arba pasiekti kitų – vadybinių, ekonominių, ar finansinių tikslų, gali pažeisti darbuotojų teises ir orumą, pakenkti jų fizinei ar psichinei sveikatai arba sužlugdyti jų profesinę ateitį. Plačiau – čia (angl. k.)
Ispanija mažina darbo valandas: Ispanijos vyriausybė ir dvi profesinių sąjungų konfederacijos pasirašė susitarimą, kuriuo numatoma visiems darbuotojams sutrumpinti darbo savaitę nuo 40 valandų iki 37,5 valandos, išlaikant nepakitusius atlyginimus. Vyriausybė grindžia šį žingsnį pastaraisiais metais pasiektais didesniais produktyvumo rodikliais ir siekiu suteikti darbuotojams daugiau laisvės asmeniniam gyvenimui. Nors sprendimas sulaukė didelio pasipriešinimo iš darbdavių, teigiančių, kad tai trukdo socialinių partnerių autonomijai ir kolektyvinėms deryboms, susitarimas tarp Vyriausybės ir profesinių sąjungų toliau keliauja tvirtinimui į Parlamentą. Plačiau – čia (angl. k.)
Įmonių vadovai gauna daugiau nei 100 kartų didesnius atlyginimus nei darbuotojai, rodo Europos profesinių sąjungų instituto (ETUI) atlikta analizė. Europos 100 didžiausių įmonių vadovai pernai uždirbo vidutiniškai 4,1 mln. eurų, įskaitant premijas, tuo tarpu vidutinis darbuotojo atlyginimas buvo tik 37 863 eurai per metus. Maži atlyginimai paaštrino darbo jėgos trūkumo problemą, nes sektoriuose, kuriuose trūksta darbuotojų, atlyginimai vidutiniškai buvo 9% mažesni nei ten, kur darbuotojų trūksta mažiau. Europos profesinių sąjungų konfederacija (ETUC) pabrėžia, kad didžiulė turto nelygybė ne tik kenkia ekonomikai, bet ir demokratijai, nes žmonės, nepatenkinti darbo sąlygomis, dažniau praranda pasitikėjimą demokratinėmis institucijomis. Plačiau – čia (liet. k.)
Comments