top of page

Tarptautinės profesinių sąjungų naujienos


Nuotolinis darbas ir teisė atsijungti. Europos Komisija pradėjo konsultacijas su socialiniais partneriais dėl galimų ES veiksmų nuotolinio darbo ir teisės atsijungti srityje. Komisija pabrėžia, kad kai kurios valstybės narės jau dabar reglamentuoja nuotolinio darbo sritį įstatymais arba kolektyvinėmis sutartimis, tačiau mano, kad atėjo laikas turėti vienodas sąlygas visoje ES. Tarp Komisijos pasiūlymų: teisė atsijungti ne darbo metu, tinkamas „budėjimo režimo“ reglamentavimas ir nuobaudos nesilaikantiems reikalavimų, užtikrinimas, kad nuotoliu dirbantys asmenys turėtų tokias pat informavimo ir konsultavimo teises, kaip ir dirbantys iš ofisų ir kiti pasiūlymai. Šios konsultacijos žymi svarbų žingsnį siekiant standartizuoti nuotolinio darbo teisės aktus ir pagerinti darbuotojų apsaugą visoje ES. Plačiau – čia (angl. k.)


Patvirtintos naujos ES ekonominio valdymo taisyklės. Europos Parlamentas patvirtino naujas fiskalines taisykles. Pandemijos laikotarpiu, siekiant išsaugoti ekonomikos augimą, jos buvo atlaisvintos, tačiau dabar, siekiant mažinti valstybių skolas, taisyklės buvo sugriežtintos. Pagal jas, veiksmų turės imtis tos valstybės, kurių biudžeto deficitas yra daugiau nei 3% (Lietuvos – 0,8%) ir valstybės skola didesnė nei 60% (Lietuvos – 38,3%). Tačiau Europos profesinių sąjungų konfederacijos skaičiavimais, šie nauji apribojimai kenkia daugumai ES šalių, kadangi suvaržo galimybes daugiau investuoti į viešąjį sektorių ir žaliąją transformaciją. Plačiau – čia (liet. k.) ir čia (angl. k.)


Tarptautinis bendradarbiavimas. Balandžio 22 d. nuotoliniu būdu vyko BASTUN (Baltijos jūros regiono profesinių sąjungų tinklo) susitikimas. Jo metu buvo diskutuojama su ITUC (Tarptautinės profesinių sąjungų konfederacijos) atstovais apie jų vykdomą kampaniją dėl atakų prieš profesinių sąjungų teises. Buvo aptartas ir Lietuvoje užregistruotas įstatymo projektas, įpareigojantis profesines sąjungas viešinti finansines ataskaitas, taip silpninant profsąjungų pozicijas prieš darbdavius. Taip pat vyko diskusija su nepriklausomų Baltarusijos profesinių sąjungų atstovais bei priimtas pareiškimas, kuriuo darkart raginama į laisvę paleisti sulaikytus profesinių sąjungų lyderius bei nutraukti bet kokius ryšius su Lukašenkai pavaldžia Baltarusijos profesinių sąjungų federacija. Plačiau – čia (angl. k.)


Nauji ES teisės aktai:


Balandžio mėn. Europos Parlamentas pritarė 3-ims darbuotojams aktualiems teisės aktams, kuriuos šalys narės privalės perkelti į savo nacionalinę teisę.


  • Įmonių tvarumo išsamaus patikrinimo direktyva. Darbuotojų žūtys trečiųjų šalių gamyklose atskleidžia dėl nevienodų standartų atsirandantį darbuotojų išnaudojimą. Pagal naują direktyvą, visos Europoje veikiančios įmonės, turinčios daugiau nei 1 tūkst. darbuotojų ir 450 mln. eurų pasaulinę apyvartą, privalės užtikrinti, jog visoje jų tiekimo grandinėje yra laikomasi deramų darbo standartų, darbų saugos ir jog nėra nelegalaus ar priverstinio darbo. Įmonės privalės pateikti rizikos vertinimo ir šalinimo planus, be to, į juos turės įtraukti ir veiksmus, kuriais siekiama įgyvendinti Paryžiaus susitarimą (dėl klimato atšilimo sumažinimo iki 1.5° C) bei užtikrinti darbuotojų asociacijos laisvę.


  • Platforminio darbo direktyva. Direktyvos tikslas – užtikrinti, kad būtų tinkamai identifikuojama, kada per platformas dirbantis asmuo yra iš tiesų dirbantis savarankiškai, o kada privalo turėti darbuotojo statusą ir atitinkamas garantijas (ligos išmokos, apmokamos atostogos ir pan.). Direktyva taip pat numato darbo santykių prezumpciją, o įrodinėjimo našta, jog darbo santykių nėra, yra perkeliama platformoms. Be to, pirmą kartą Europos teisės aktuose nustatomi algoritminio valdymo apribojimai.


  • Produktai pagaminti priverstiniu darbu. ES reglamentu siekiama užkirsti kelią ūkio subjektams į ES rinką įvežti produktus, pagamintus naudojant priverstinį darbą, jais prekiauti ir eksportuoti. Valstybės narės ir Europos Komisija naudos tam tikrus kriterijus, kuriais bus vertinama tikimybė, jog produktai buvo pagaminti naudojant priverstinį darbą. Bus atsižvelgiama į konsultacijas su suinteresuotomis šalimis, pavyzdžiui, pilietinės visuomenės organizacijomis ir profesinėmis sąjungomis.


Tyrimai:

  • Priverstinis darbas. Neteisėtas pelnas iš priverstinio darbo visame pasaulyje išaugo iki 236 mlrd. JAV dolerių per metus, teigiama Tarptautinės darbo organizacijos (TDO) ataskaitoje. Bendra neteisėto pelno iš priverstinio darbo suma nuo 2014 m. padidėjo 64 mlrd. dolerių (37%). Plačiau – čia (liet. k.)


  • Klimato kaitos žala darbuotojams. Tarptautinė darbo organizacija (TDO) pareiškė, kad jau dabar daugiau kaip 70% pasaulio darbo jėgos patiria su klimato kaita susijusią sveikatos riziką, dėl kurios kasmet miršta šimtai tūkstančių žmonių. TDO ataskaitoje teigiama, jog darbuotojai yra vieni tų, kuriems klimato kaita kenkia labiausiai, tačiau dažnai jie neturi kito pasirinkimo, kaip tik tęsti darbą, net jei sąlygos yra pavojingos. Asmenys, dirbantys fizinį darbą atvirose erdvėse, susiduria su tokiais pavojais, kaip didelis karštis, UV spinduliuotė, oro tarša, pernešėjų platinamos ligos ir agrochemikalai. Plačiau – čia (liet. k.)


  • EBPO: neįprastai dideli pelnai leidžia didinti atlyginimus. Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos ataskaita atskleidžia, jog neįprastai dideli pelnai leidžia sparčiau augti darbo užmokesčiui ir nesukuria rizikos įsisukti infliacinei darbo užmokesčio ir kainų spiralei. Ankstesniais metais gerokai sumažėjęs realusis darbo užmokestis dabar didėja daugelyje valstybių, tačiau realioji darbo užmokesčio vertė daugumoje valstybių vis dar yra mažesnė už 2019 m. ikipandeminį lygį. Plačiau – čia (liet. k.)

10 views

Comments


bottom of page