Sveikata tapo svarbiausiu ES piliečių prioritetu

Informacija apie Europos sveikatos ir tvarios plėtros instituto balandžio 27d. surengtą nuotolinį seminarą




Kiekvieną pusvalandį pasaulyje nuo COVID-19 miršta vienas medikas, o kasdien – 7600. Tokius faktus pateikė Tarptautinės darbo organizacijos (ILO) atstovas Sergėjus Glovackas, kalbėdamas Europos sveikatos ir tvarios plėtros instituto surengtame vebinare, skirtame aptarti COVID-19 poveikį medikų darbo jėgos judėjimui. Tarptautinė darbo organizacija sulaukė Profesinių sąjungų atstovų prašymo COVID-19 pripažinti medikų profesine liga.

Diskusiją pradėjęs BBC žurnalistas Joe Lynam pabrėžė, kad pandemija išryškino sveikatos problemas. Buvęs Europos komisaras Vytenis Povilas Andriukaitis pabrėžė, kad prieš dvejus metus niekas nesvajojo apie Europos sveikatos sąjungą, 2020 m. gegužę keli Europos ekspertai prabilo apie būtinybę atsigręžti į gyvybiškai svarbią sveikatos sritį ir keisti Europos sutartis. Dabar veikiančiose ES sutartyse sveikatos apsaugos reikalai palikti spręsti ES narėms.2022 m. balandžio 21 d. Vokietijos kanclerė Angela Merkel pabrėžė, kad ES reikia daugiau galių reaguojant į krizes, panašias į COVID pandemiją, o Vokietija nusiteikusi diskutuoti apie ES sutarties tobulinimą daugiau dėmesio skiriant sveikatai. Ji – pirmoji ES valstybės vadovė, paraginusi įrašyti nuostatą dėl sveikatos į ES sutartis.

V. Andriukaitis informavo apie pastaruoju metu atliktą Eurobarometro tyrimą Eurobarometer (europa.eu), kuris rodo, kad sveikata labiausiai rūpi ES gyventojams. Sveikatą minėjo 38 proc. apklaustųjų, jos vertinimas per metus išaugo dvigubai. Viešieji finansai rūpi 21 proc., emigracija – 18, nedarbas – 15, nusikalstamumas 5 proc. Jis atkreipė dėmesį į visų sveikatos sektoriaus darbuotojų vaidmenį. Sveikatos ekonomikos centro tyrimas rodo, kuriose Europos Sąjungos šalyse sveikatos sektoriaus darbuotojų, įskaitant aptarnaujantįjį ir administracinį personalą, buvo daugiau, o 2020 m., palyginti su 2019 m., mirtingumo rodikliai mažesni. Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, 90 proc. valstybių pandemijos akivaizdoje patiria sunkumų, o 66 proc. šalių problemų susijusios su sveikatos sektoriaus darbo jėgos trūkumu.

Microsoft sveikatos programinės įrangos direktorė Rytų ir Vidurio Europoje Ruthy Kaidar kalbėjo apie informacinių technologijų (toliau – IT) svarbą sveikatos sektoriuje. Jos nuomone, ateityje IT padės bendradarbiauti ne tik vienos, bet ir skirtingų įstaigų bei šalių medikams. Vienoda duomenų bazė ir COVID epochoje atsiradęs lankstumas sudaro galimybes konsultuoti medikams, vienu metu esantiems ant Sinajaus kalno ir Ugandoje.R. Kaidarteigė, kad tuo gali pasinaudoti ir į užsienį išvykę Lietuvos medikai.

Vokietijos fondo BASYS vadovas Markus Schneider apžvelgė medikų judėjimą Europos Sąjungoje. Turimi duomenys rodo, kad ES gyventojų skaičius didėja, o naujose šalyse – mažėja. Valstybės, iš kurių išvyksta medikai, darbo sąlygos ir finansavimas skiriasi keturis kartus. Labiausiai trūksta darbuotojų, teikiančių pagalbą slaugomiems ir psichikos problemų turintiems ligoniams. Palyginti su senosiomis ES šalimis Lietuvai ypač trūksta techninio ir administracinio personalo.

Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų gydytoja genetikė dr. Birutė Tumienė apžvelgė užsieniečių, studijuojančių mediciną Lietuvoje, tendencijas. Dauguma į Lietuvą atvykstančių studentų yra iš išsivysčiusių šalių. Beveik visi diplomuoti medikai sugrįžta į namus.

Šis renginys – projekto, kurio tikslas – analizuoti sveikatos sektoriaus darbuotojų darbo jėgos judėjimą Europoje, dalis.

Visą vebinarą galima peržiūrėti internete, žr. https://bit.ly/HWF_Migration_Webinar



Ramunė Sakalauskaitė

Europos sveikatos ir tvarios plėtros institutas

mob. tel. 86 15 15 375, ramune.sakalauskaite@eihsd.eu

14 views