Sausio 23 d. Paryžiuje vyko Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) sveikatos apsaugos ministrų susitikimas. Jame ministrai iš daugiau kaip 40 šalių, įskaitant ir Lietuvos Sveikatos apsaugos ministrą Arūną Dulkį, įsipareigojo spręsti sveikatos apsaugos darbuotojų trūkumo problemą.
Daugelyje pasaulio šalių yra pripažįstama, kad susiduriama su sveikatos apsaugos personalo krize. Šiame sektoriuje dėl nepakankamo finansavimo, nesaugaus ir prastai apmokamo, tačiau daug fizinių ir psichologinių jėgų reikalaujančio darbo neišvengiamai ima trūkti darbuotojų. Susidaro užburtas ratas, kai dėl per didelio krūvio ir mažo užmokesčio trūksta darbuotojų, o tai dar labiau didina jų pervargimą ir smukdo moralę bei daro šią profesiją nepatrauklia.
Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) skaičiavimais, iki 2030 m. trūks 10 mln. sveikatos priežiūros darbuotojų, o siekiant padidinti sistemos atsparumą būsimoms krizėms jau dabar reikia daugiau kaip 3 mln. darbuotojų. Tuo tarpu net vienas iš penkių slaugytojų 2021 m. duomenimis Belgijoje, Kanadoje, Prancūzijoje, Jungtinėje Karalystėje ir Jungtinėse Amerikos Valstijose pranešė, kad svarsto galimybę palikti šią profesiją. Be to, pasaulinis vyrų ir moterų darbo užmokesčio atotrūkis sveikatos priežiūros sektoriuje siekia 24 proc., o tai tik prisideda prie šios profesijos nepatrauklumo ir darbuotojų trūkumo.
Pasaulinė viešųjų paslaugų profesinė sąjunga „Public Services International“ praėjusių metų pabaigoje paskelbė ataskaitą apie darbuotojų sveikatos apsaugos sektoriuje psichikos sveikatą – darbuotojų atsakymuose dominavo nusiskundimai dėl ilgų darbo valandų, nepakankamo poilsio laiko atsigauti tarp pamainų, didelio emocinio krūvio, profesinio tobulėjimo trūkumo, darbo ir asmeninio gyvenimo nesuderinamumo.
Sveikatos apsaugos personalo trūkumas turtingesnėse šalyse iš dalies sprendžiamas įdarbinant darbuotojus iš kitų šalių. Dėl to kai kuriose šalyse darbuotojų trūkumas dar labiau didėja. Darbuotojų perviliojimas iš skurdesnių šalių negali būti atsakas į krizę, o tikroji problemos esmė yra nepakankamas finansavimas. Europos Sąjungos institucijose diskutuojant apie taupymo politikos priemonių įvedimą ir būtinybę valstybėms narėms mažinti savo skolas, kyla didelis pavojus, jog į sveikatos apsaugos sistemą ir toliau bus investuojama nepakankamai. Tai turėtų dramatiškų pasekmių darbuotojams, pacientams ir visai visuomenei.
Ministrų prisiimtas įsipareigojimas pats savaime krizės neišspręs, todėl turėtume reikalauti iš jų atsakomybės. „Puiku, jog ministrai pripažįsta, kad sveikatos priežiūros darbuotojų trūksta, tačiau grįžę iš Paryžiaus jie privalo imtis skubių veiksmų, kad būtų padidintas darbo užmokestis, o darbuotojai, pacientai ir darbdaviai būtų įtraukti į sprendimų priėmimą.“ – teigė Veronika Nilsson, Profesinių sąjungų patariamojo komiteto prie EBPO generalinė sekretorė.