PACIENTŲ POOPERACINIŲ ŽAIZDŲ INFEKCIJOS POŽYMIŲ SĄSAJOS SU RIZIKOS VEIKSNIAIS




PACIENTŲ POOPERACINIŲ ŽAIZDŲ INFEKCIJOS POŽYMIŲ SĄSAJOS SU RIZIKOS VEIKSNIAIS


Karolina Markevičiūtė, Lina Spirgienė

Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, Slaugos fakultetas slaugos ir rūpybos katedra


LSMU Slaugos ir rūpybos katedra vykdo projektą „Pacientų pooperacinių žaizdų infekcijos požymių sąsajos su rizikos veiksniais“.

Projektas finansuojamas Lietuvos Mokslų Tarybos pagal priemonės 09.3.3-LMT-K-712 „Mokslininkų ir kitų tyrėjų, studentų mokslinės kompetencijos ugdymas per praktinę mokslinę veiklą“ veiklą „Studentų gebėjimų vykdyti MTEP veiklą ugdymas“ Projektui vadovauja LSMU Slaugos ir rūpybos katedros docentė dr. Lina Spirgienė, projekte dalyvauja slaugos lyderystės magistrantė, slaugos administratorė Karolina Markevičiūtė. Projektasbuvo vykdomas 2020 m. lapkričio03 d. 2021 m balandžio 30 d.

Projekto tikslas – nustatyti pacientų pooperacinių žaizdų lokalios infekcijos požymių sąsajas su paciento sveikatos būklės ir gyvenimo būdo veiksniais bei veiksniais, susijusias su operacija ir paciento operacijai paruošimu.

Chirurginiame skyriuje prieš operaciją svarbu įvertinti pacientų vidinius ir su operacija susijusius rizikos veiksnius, kurie gali turėti įtakos lokalioms ankstyvoms pooperacinių žaizdų injekcijoms. Vyresni nei 60 m. pacientai dažniau sirgo širdies ir kraujagyslių ligomis, cukriniu diabetu, onkologinėmis ligomis, sirgo sisteminėmis ligomis, buvo nustatyta nepakankamos mitybos rizika ar ne-pakankama mityba, jiems dažniau buvo nustatyta uremija, dažniau vartojo nesteroidinius vaistus nuo uždegimo, taikoma chemoterapija. Operacijos metu vyresniems pacientams dažniau buvo nustatyta operacinė žaizdos infekcija. Tačiau jaunesni pacientai dažniau nei vyresni rūkė.

Vertinant pooperacinių žaizdų ankstyvus lokalios infekcijos požymius, nustatyta, kad vyresni nei 60 amžiaus pacientai dažniau turėjo infekcijos požymių nei jaunesni pacientai. Didesnis infekcijos požymių skaičius susijęs su sisteminėmis ligomis, nepakankamos mitybos rizika ir nepakankama mityba, širdies ir kraujagyslių ligomis, cukriniu diabetu, žaizdos švarumo klase.

Pacientų infekcijos atsiradimo tikimybę didino žaizdos švarumo klasė, sisteminės ligos, rūkymas, širdies ir kraujagyslių ligos, nesteroidinių vaistų nuo uždegimo vartojimas bei rūkymas. Prieš operaciją svarbu valdyti lėtines sistemines, širdies ir kraujagyslių ligas, ypač svarbu informuoti pacientus apie rūkymo sukeliamas pasekmes gydant pooperacines žaizdas.


Pateikiamos rekomendacijos.

Operacinių žaizdų infekcijos (OŽI) yra vienos iš dažniausiai registruojamų hospitalinių infekcijų,

todėl yra priskiriamos prie prioritetinių infekcijų kontrolės sričių daugelyje Europos valstybių.


Priežiūros tikslai

Ligoninės lygyje:

• Nustatyti realų OŽI dažnumą konkrečioje ligoninėje ir konkrečiame chirurgijos skyriuje šiuolaikiniais epidemiologiniais metodais, t.y. taikant operacinių žaizdų infekcijų nuolatinę epidemiologinę priežiūrą chirurgijos skyriuje, kai registruojami duomenys apie pacientui atliktą tam tikro tipo operaciją, antibiotikų profilaktiką, operacinę žaizdos infekciją ir jos sukėlėjus.

• Įvertinus OŽI dažnumą, kontroliuoti ir tobulinti antibiotikų profilaktiką chirurgijoje bei diegti naujus prevencijos būdus ligoninėje.

• Užtikrinti surinktos informacijos patekimą į skyrius, palyginti sergamumo lygį tarp atskirų epidemiologinės priežiūros laikotarpių, sekant OŽI sergamumo tendencijas laike.

• Sukurti rizikos veiksnių vertinimo protokolus, ypatingą dėmesį atkreipiant į pagyvenusio amžiaus pacientus.

• Informuoti pacientus apie rūkymo žalą ir skatinti nerūkyti.


Nacionaliniame lygyje:

• Nustatyti OŽI dažnumą skirtingos Lietuvos ligoninėse šiuolaikiniais epidemiologiniais metodais, t.y. apibendrinant operacinių žaizdų infekcijų epidemiologinės priežiūros Lietuvos ligoninių chirurgijos skyriuose duomenis, vadovaujantis konfidencialumo apie pacientą ir ligoninę principais.

• Įvertinus OŽI dažnumą, kontroliuoti ir tobulinti antibiotikų profilaktiką chirurgijoje bei diegti naujus prevencijos būdus nacionaliniame lygyje.

• Skleisti surinktą informaciją skyriams, ligoninėms ir visuomenei, laikantis konfidencialumo principų.

• Palyginti sergamumą tarp ligoninių ir/ar priežiūros laikotarpių.

• Identifikuoti ir sekti OŽI rizikos veiksnius.

• Tobulinti OŽI epidemiologinės priežiūros duomenų kokybę.

• Parengti išplėstinės slaugos praktikos slaugytojus, kurie galėtų būti lyderiai pooperacinių žaizdų priežiūroje bei infekcijų valdyme.

• Vykdyti mokslinius tyrimus bei teikti rekomendacijas.

• Esant planinėms operacijoms ligonių mokymą, rizikos veiksnių vertinimą pradėti priminėje sveikatos priežiūroje, bendrosios praktikos slaugytojai ar išplėstinės slaugos praktikos slaugytojai galėtų būti lyderiais ruošiant pacientus planinėms operacijoms.


Svarbūs OŽI epidemiologinės priežiūros chirurgijos skyriuose aspektai:

• Laikytis principų: konfidencialumas,savanoriškumas,savalaikiškumas.

• Nuolatinė priežiūra vykdoma nuolat arba reguliariais intervalais, bet pakankama trukme gauti reikšmingus duomenis, atspindinčius OŽI sergamumo ilgalaikio periodo tendencijas.

• Priežiūra vykdoma ne visose, bet pasirinktose operuotų pacientų grupėse.

• Ypač didelis dėmesys turėtų būti skiriamas pagyvenusio amžiaus pacientams.

• Ypatingo dėmesio skyrimas antibiotikų profilaktikai chirurgijoje, siekiant optimizuoti antibiotikų skyrimą.

• Duomenų kokybės užtikrinimas.

• Rengti slaugos lyderius užtikrinančius operacinių žaizdų priežiūrą, infekcijų prevenciją.

• Rengti kursus, kvalifikacijos tobulinimą, vietos konferencijas slaugos specialistams apie žaizdų priežiūrą, infekcijų prevencijos užtikrinimą.


Informacija dalijasi:

doc. dr./ assoc. prof. Lina Spirgienė

Slaugos ir rūpybos katedra / Department of Nursing and Care

Slaugos fakultetas/ Faculty of Nursing


Medicinos akademija/Medical Academy Lietuvos sveikatos mokslų universitetas/Lithuanian University of Health Sciences

64 views