Nuo skurdo negelbsti ir darbas

https://www.lpsk.lt/2022/10/07/nuo-skurdo-negelbsti-ir-darbas/




Darbas už minimalų atlyginimą neapsaugojo nuo skurdo rizikos: iš minimalios algos atėmus pajamų mokestį ir socialinio draudimo įmokas, disponuojamosios pajamos, neturint pajamų iš kitų šaltinių, būtų 7,4 proc. mažesnės už skurdo rizikos ribą.

Socialinė parama visose gyventojų grupėse reikšmingai prisidėjo prie skurdo mažinimo. Statistikos departamento skaičiavimais, iš disponuojamųjų pajamų atėmus socialines išmokas (išskyrus senatvės ir našlių pensijas), skurdo rizikos lygis padidėtų iki 30,9 proc. Socialinių išmokų įtaka skurdo rizikos lygiui, palyginti su ankstesniais metais, padidėjo nuo 8,7 iki 10,9 procentinio punkto.

Pagal namų ūkio sudėtį didžiausias skurdo rizikos lygis 2021 m. buvo vieno asmens namų ūkiuose ؘ– 44,5 proc. ir namų ūkiuose, kuriuos sudarė vieniša motina ar vienišas tėvas su vaikais, iš kurių bent vienas jaunesnis nei 25 metų – 32,4 procento.

Tarp dirbančių asmenų žemiau skurdo rizikos ribos buvo 7,5 proc., tarp bedarbių – 50,4 proc., tarp senatvės pensininkų – 38,8 proc. Dirbančių asmenų skurdo rizikos lygis, palyginti su 2020 m., sumažėjo 0,5 procentinio punkto, bedarbių asmenų – 6, senatvės pensininkų – 0,7 procentinio punkto.

Nepasiveja infliacijos


Nacionalinio skurdo mažinimo organizacijų tinklo vadovė Aistė Adomavičienė teigė, kad socialinė pašalpa yra paskutinis apsaugos nuo skurdo garantas, tačiau ir jis žmonių nuo skurdo negelbsti. Vidutinė socialinė piniginė parama 2021 m. siekė 107 Eur per mėnesį vienam asmeniui. Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos stebėsenos duomenys rodo, kad 2021 m. socialinės pašalpos gavėjų gaunamos piniginės paramos vertė, įskaitant ir socialinę pašalpą, kitas išmokas, kompensacijas ir lengvatas, siekė tik 63 proc. minimalaus vartojimo pajamų dydį (MVPD). Asmenys, kurių pajamos per mėnesį nesiekia šio dydžio, laikomi gyvenantys absoliučiame skurde.

Šis dydis taip pat naudojamas kaip atskaitos rodiklis apskaičiuojant įvairias socialines išmokas. MPVD šiemet siekė 267 eurus. Pasak A. Adomavičienės, yra būtina peržiūrėti MPVD apskaičiavimo ir indeksavimo metodiką. Paskutiniais metais šis rodiklis augo tik 2 proc., o infliacija per metus pasiekė 20 proc. Tai reiškia, kad ir socialinių išmokų augimas ženkliai atsilieka nuo infliacijos, todėl pažeidžiamiausi žmonės atsiduria dar sudėtingesnėje padėtyje. „Reikėtų aiškiau reglamentuoti MPVD augimo kriterijus. Ilgainiui valstybės remiamos pajamos turėtų prilygti MVPD. Šiuo metu valstybės skiriama parama neužtikrina minimalių žmogaus poreikių, jau nekalbant apie orų pragyvenimą“, – teigė A. Adomavičienė.

Pažeidžiamesnės – moterys


Kaip pastebi asociacijos Moterų informacijos centro atstovė socialinių mokslų daktarė Giedrė Purvaneckienė, moterų skurdo rizikos lygis yra daug didesnis. 2021 m. moterų skurdo lygis siekė 22,4 proc., vyrų – 17,1 proc. Vyresnio amžiaus žmonių grupėje šie skaičiai dar didesni: 65 metų ir vyresnio amžiaus vyrų skurdo rizikos lygis, 2021 metų duomenimis, siekė 24,3 proc., o moterų – net 42 proc. Labiausiai skursta vieniši asmenys, taip pat pensininkai ir tėvai, vieni auginantys vaikus (moterų yra net aštuonis kartus daugiau). Viena iš priežasčių – atlyginimų skirtumai. Paradoksalu, tačiau kuo šalies ekonomika geresnė, tuo skirtumas tarp vyrų ir moterų uždirbamų pajamų didesnis. Tai atsispindi ir pensijų struktūroje: „Sodros“ duomenimis, moterų pensijos yra 15 proc. mažesnės nei vyrų. „Pastaruoju metu atlyginimų skirtumai mažėja. Tikėkimės, kad tai bus tvarus mažėjimas“, – vylėsi Moterų informacijos centro atstovė.

Dar viena priežastis, kodėl moterys uždirba mažiau – profesinė segregacija. Anot G. Purvaneckienės, vyriškos specialybės suteikia didesnes uždarbio galimybes. Be to, moterys daug dažniau užima žemesnes pareigas, daugiau moterų dirba ne visą darbo dieną. Jos turi trumpesnį socialinio draudimo stažą dėl vaikų auginimo atostogų. Skurdą daug dažniau moterys patiria ir dėl kitų faktorių – smurto artimoje aplinkoje. Smurtą patiriančios moterys ne tik yra prastesnės sveikatos, bet ir turi blogesnes darbo ir atlyginimo galimybes. Gyvenimo kokybė taip pat susijusi su laisvu laiku sau bei asmenybės tobulėjimu, o tuo pačiu ir geresnėmis karjeros perspektyvomis. Šioje srityje skirtumai tarp lyčių – dar didesni. Namų ūkio našta daugiau tenka moterims, o turiningai laisvalaikį daugiau leidžia vyrai.

„Bendroji moterų skurdo priežastis – lyčių nelygybė, tad norint mažinti moterų skurdą reikia mažinti lyčių nelygybę“, – sakė G. Purvaneckienė.

Naujas iššūkis – brangstantys energetikos ištekliai


Vartotojų aljanso viceprezidentas Kęstutis Kupšys atkreipia dėmesį, kad 2021 m. prasidėjęs energetikos kainų šuolis labiausiai paliečia pažeidžiamiausius visuomenės narius – jau dabar daugybė šeimų patiria energetinį skurdą. Per metus (2022 m. rugpjūčio mėnesį, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai) kietasis kuras pabrango 166,3 proc., šilumos energija – 89,1 proc., elektros energija – 62,7 proc., dujos – 59,8 proc. Šios kategorijos prekių brangimas turi tiesioginės įtakos ir kitų produktų bei paslaugų brangimui. „Jeigu sugebėsime sumažinti energetinių išteklių kainų augimą, nuslops ir kitų prekių bei paslaugų kainų augimas“, – konstatuoja K. Kupšys.

Atsinaujinantys energijos ištekliai, pasak jo, yra išsigelbėjimas nuo aukštų kainų, tačiau klausimas, kaip greitai galima reformuoti energetikos sistemą, kad saulės ir vėjo jėgainių pagaminamos elektros energijos dalis reikšmingai didėtų. Antrasis svarbus energetinio skurdo faktorius – būsto energetinis efektyvumas. Deja, vis dar daug brangių energetinių resursų yra išleidžiama pro kiauras sienas ir duris. Nors valstybė turi įvairių mechanizmų, kaip paskatinti žmones savo daugiabučio renovacijai, bet tempai vis dar yra per lėti. „Problema ta, kad žmonės, gyvenantys skurde, dažnai visai neturi santaupų ar yra prasiskolinę, todėl jie negali investuoti į energiją taupančias priemones, renovaciją. Nėra jiems įperkamos ir saulės jėgainės“, – pastebi K. Kupšys.

Užburtas skurdo ratas


Jam antrina ir Agata Gluchovska, Nacionalinio skurdo mažinimo organizacijų tinklo socialinės politikos analitikė. Didelė dalis Lietuvos gyventojų susiduria su nepakankamu viešųjų susisiekimo paslaugų užtikrinimu, ši problema itin opi regionuose ir kaimiškose vietovėse. Dažnai autobusai važiuoja tik keletą kartų per dieną ir yra suderinti tik su vaikų grįžimu iš mokyklos, todėl susisiekimo stoka užkerta kelią dirbti, naudotis socialinėmis, švietimo, sveikatos, kultūros, finansų ir kitomis paslaugomis. Pasak analitikės, nepasiturintys asmenys paprastai negali sau leisti įsigyti ir išlaikyti automobilio. Dažniausiai nepasiturintys asmenys gali įsigyti tik taršų automobilį. Tačiau Europa iki 2050-ųjų yra įsipareigojusi išmetamųjų dujų kiekį sumažinti iki 90 proc. Nepasiturintiems asmenims utilizavus savo seną automobilį galima gauti paramą įsigyti mažataršę transporto priemonę, tačiau kyla klausimas, kiek ši priemonė tikslinga, žinant, kad skurde gyvenantys asmenys paprastai neturi santaupų. „Viena iš skurdo mažinimo priemonių turėtų būti viešojo transporto tinklo gerinimas, pritaikymas žmonėms su negalia“, – sakė A. Gluchovska.

Aplinkosaugos koalicijos pirmininkė Lina Paškevičiūtė teigė, kad įsisukus į skurdo ratą tapti 'žalesniu' išties nėra lengva, nors nuo taršos labiausiai kenčia pažeidžiamiausi visuomenės nariai. Lietuvoje klimato pokyčiai yra akivaizdūs: nuo 1961 iki 2019 m. vidutinė metinė oro temperatūra pakilo 2,2 laipsnio, turime daugiau kritulių, karščio bangų, o vandens lygis Klaipėdoje pakilo 15 cm. Mokslu įrodyta, kad 2 laipsnių šilimas yra riba, kurią peržengus scenarijai veda į dideles socialines ir ekonomines krizes.

„Visos šalys turi siekti, kad ekonomika taptų neutrali klimatui. O tam būtinas energetikos sektoriaus pertvarkymas, transporto, pramonės, žemės ūkio kaita. Tačiau skurdžiau gyvenantiems daug sunkiau bus atlaikyti socialines krizes ir visas pasekmes“, – teigė L. Paškevičiūtė. Itin svarbus Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos vaidmuo rengiant ir įgyvendinant klimato kaitos valdymo politiką, tačiau svarbu, kad ir kitos ministerijos bei institucijos nuo pat priemonių planavimo aktyviai prisidėtų prie socialiai teisingos pertvarkos įgyvendinant Žaliąjį kursą. Į sprendimų priėmimą turi būti įtraukti ir pažeidžiamiausių visuomenės narių atstovai, taip pat, kad būtų užtikrintas geresnis švietimas ir informavimas apie situaciją ir grėsmes.


Statistikos departamento inf.


17 views