Nuotolinio seminaro „Motinos pieno svarba - reguliavimo poreikis Europos Sąjungoje“, vykusio 2020-11-18d. apžvalga.
Seminaras organizuotas Europos Parlamento narių dr. Angelikos Niebler ir Radkos Maksovos iniciatyva, vyko nuotoliniu būdu.
Seminarą pradėjo Europos parlamentarė profesorė Dr. Angelika Niebler ir parlamentarė Radka Maxová. Seminaro globėjos paminėjo, kad jos atstovauja naujagimių ir neišnešiotų naujagimių tėvų grupę, kurios iniciatyva kilo idėja sukurti reguliacinius mechanizmus, kurie Europoje reglamentuotų motinos pieno donorystę. 2011m. buvo sukurta interesų grupė Europos parlamente.
Taip pat dr. Angelika kalbėjo apie patiriamus sunkumus covid-19 pandemijos laikotarpiu, jos įtaką šalių ekonominei ir socialinei sistemoms ir mažiausiems bendruomenės bendruomenės nariams,- gimusiems neišnešiotiems mažo svorio naujagimiams.
Pranešėja teigė, kad optimalų naujagimio augimą užtikrina motinos pienas, todėl itin svarbus naujagimio žindymas pirmus 6 gyvenimo mėnesius. Tačiau tais atvejais, kuomet motina neturi pakankamai pieno ar jai neleidžiama maitinti pačiai dėl paskirto gydymo ir medikamentų, kurie patenka į motinos pieną – tenka pasinaudoti motinos donorės pienu.
Tačiau renkantis donorės pieną labai svarbu jo saugumas. 20 Europos šalių yra įsteigta 250 pieno bankų, tačiau vis dar nėra Europos lygmens pieno donorystės reguliacijos. Reikalingi minimalūs standartai, užtikrinantys saugų pieno išlaikymą bei vienodą prieinamumą visiems naujagimiams, kuriems reikalingas maitinimas kitų motinų dovanotu pienu.
Europos Parlamento narė Radka Maxova antrino, kad šiuo metu Europos regione yra motinos pieno bankai ir vyksta pieno surinkimas ir dovanojimas naujagimiams, tačiau reikalingi vieningi standartai visame Europos regione.
Seminaro pranešimų dalyje lektoriai pristatė pranešimus apie šalių patirtį ir motinos pieno bankų veiklą
Kodėl žmogaus pienas turėtų būti svarbus politikos formuotojams: pagrindiniai faktai. Pranešimo aotorius -profesorius Hans van Goudoever, Nyderlandų nacionalinio žmogaus pieno banko įkūrėjas ir direktorius; Emma vaikų ligoninė, Amsterdamas
Lektorius pirmiausia paminėjo, kad daug svarbių visuomenės veikėjų, politikų buvo gimę neišnešioti, pvz. Vinstonas Čerčilis. Todėl kiekvienam neišnešiotam naujagimiui labai reikalinga visokeriopa pagalba, kurios dėkia jis gali augti. Vienas iš svarbisuių poreikių – tinkamas maitinimas.
Lektoriaus duomenimis, kasmet 500 tūkst. naujagimių gimsta neišnešioti, iki 37 motinos nėštumo savaitės. 100 tūkst. tokių naujagimių patenka į intensyvios terapijos skyrius, kur taikoma priežiūra ir užtikrinamos galimybės jiems vystytis.
Liūdna, tačiau neišnešiotų naujagimių tarpe pasitaiko 10 proc. mirčių, 10 proc. jų ateityje patiria neįgalumą (apsunkinta psichinė raida, klausos problemos ir kt.), 40 proc. tokių naujagimių ateityje patiria nežymias sveikatos problemas, 40 proc - užsauga nepatirdami didesnių sveikatos sutrikimų.
Neišnešiotiems naujagimiams normalu kasdien priaugti svorio po 15-20 g vienam kilogramui esamo svorio, taigi, tokie mažyliai auga pakankamai greitai.
Tai labai priklauso ir nuo tinkamos mitybos – naudingiausias yra motinos pienas. Tyrimai patvirtina, kad maitinant motinos pienu naujagimius mažėja jų mirtingumas, rečiau pasitaiko viduriavimas, retesnės kvėpavimo takų infekcijos, vėlesniais gyvenimo laikotarpiais rečiau pasitaiko nutukimo ir II tipo cukrinio diebeto atvejų, nustatomas 3 balais aukštesnis IQ koeficientas.
Neišnešiotiems naujaminiams motinos pienas itin naudingas, nes mažėja mirtingumo nuo infekcijos rodikliai, mažesnė nekrotizuojančio enterokolito rizika, nustatomas didesnis IQ koeficientas.
Tačiau būna atvejų, kai motina pati negali žindyti kūdikio savo pienu dėl ligos, naudojamų vaistų, apgalvoto pasirinkimo nežindyti. Taip pat gali sutrikti motinos pieno gamyba dėl streso, įtampos. Tokiu atveju pagalbą gali suteikti motinos pieno bankai ir donorių pienas.
Žmogaus pieno aukojimas Europoje. Profesorius Enrico Bertino, Europos pieno banko asociacijos (EMBA) pirmininkas; Europos naujagimių ir gimdyvių draugijų sąjungos atstovas (UENPS); Turino Universitetinės ligoninės naujagimių skyrius, Italija
Lektorius pradėjo pranešimą paminėdamas, kad 1000 dienų tarp nėštumo ir 2-ojo vaiko gimtadienio yra puikių galimybių ‚langas‘, kurio metu galima padėti, kad augantis vaikas būtų sveikesnis.
Žindymas ir motinos pienas yra geriausias maistas sveikiems ir neišnešiotiems naujagimiams. Neišnešiotiems naujagimiams yra galimybė gauti motinos pieno ir motinos pieno banko.
Tokie bankai kaupia dovanojamą motinos pieną ir išpatina tiems, kuriems jo reikia. Tai yra labai kompeksinis, suderintas procesas. Vyksta donorių atranka, pieno surinkimas, transportavimas pieno į banką, testavimas, kokybės kontrolės procedūros, pasterizacija, išplatinimas naujagimiams.
Tikslas – pasiekti geriausią kompromisą ir užtikrinti sveikiausią mitybą, bei maksimaliai sumažinti riziką, kuri kyla dalinantis pienu, pvz. dėl infekcių ir vartojamų vaistų. Pastebima ir ekonominė nauda.
Pirmas motinos pieno bankas buvo įkurtas Vienoje (Austrija) 1999m, pieno bankų asociacija įkurta 2010m. Šiuo metu Europoje veikia 148 aktyvūs pieno bankai, 20 dar planuojama sukurti.
10 šalių yra patvirtinta nacionalinės reguliacinės gairės, ir tik 2 šalys turi sukurtus nacionalinius teisės aktus, reglmentuojančius pieno bankų veiklą. Tarp šalių egzistuoja daug vadybos ir veiklos skirtumų.
Europos Sąjungoje yra patvirtinta Direktyva, reglamentuojanti kraujo, audinių, ląstelių – žmogiškos kilmės medžiagų - donorystę. Bet tokios biologinės medžiagos kaip motinos pienas patvirtintos reguliacijos ar teisės aktų nėra.
Todėl reikia parengti Europos lygmens teisės aktus, reglamentuojančius motinos pieno dovanojimo kokybės, saugumo, prieinamumo klausimus.
Kaip veikia motinos pieno bankininkystė. Pavyzdys. Profesorius Jean Charles Picaud, Prancūzijos pieno banko asociacijos prezidentas, Buvęs Europos pieno banko asociacijos prezidentas; Croix Rousse universitetinės ligoninės Neonatologijos skyrius, Lionas, Prancūzija
Lektorius pristatė pavyzdį, kaip motinos pieno bankas veikia Prancūzijoje. Pieno banko tikslas- teikti didelės rizikos naujagimiams motinos pieną, kai nėra galimybės motinai žindyti natūraliai.
Motinos pienas traktuojamas kaip sveikatos produktas ir skiriamas medikų išrašomu receptu. Procesas reglamentuojamas Prancūzijos sveikatos apsaugos ministerijos įstatymu. Pagal teisės aktus, motinos pieno bankas privalo aprūpinti motinos pienu Pancūzijos teritoriją ir teritoriniu principu Prancūzijai priklausančias salas bei šalis.
Paskaičiuota, kad maitinimo laikotarpiu, 1 naujagimiui reikia 18 l motinos pieno, iš viso reikia 150000 litrų per metus.
Motinos pienas skiriamas naujagimiui, kuris gimsta mažiau nei po 32 nėštumo savaičių, iš viso Prancūzijoje registruojama 8500 tokių naujagimių. Bankai yra įsteigti 14 ligoninių, 20 bankų – nepriklauso gydyno įstaigoms ir veikia atskirai. Iš viso Prancūzijoje veikia 34 motinos pieno bankai.
Surinktas motinos pienas pasterizuojamas, gali būti gaminami pieno milteliai, po to vežami į kitas šalis, nes taip pigiau. Bankai kasmet surenka 80 000 litrų motinos pieno.
34 bankai dirba kartu, kas 2 metus vyksta susitikimai, kuriuose svarstomi aktualūs klausimai. Taip pat sprendžiami pieno trūkumo klausimai. Bankai turi sukurtą informacinį tinklapį, rengia rekomendacijas, siekia praktikos harmonizavimo, siūlo programinę įrangą kitiems pieno bankams, dalyvauja atliekant mokslinius tyrimus. Taip par yra Europos motinos pieno banko asociacijos nariai.
Pieno bankai dirba pagal gaires, parengtas Prancūzijos sveikatos apsaugos ministerijos. Šalyje negalima atidaryti motinos pieno banko, jei nepatvirtina ministerija. Veikiantys bankai vertinami kas 5 metus, tačiau dirbančių pasterizuotojų kvalifikacija inspektuojama kas metus ar dažniau. Atradus trūkumų, kai kurie bankai uždaromi, kad susitvarkytų ir išspręstų problemas.
Finansavimas Skiriamas ministerijos, taip pat priklauso nuo surenkamo pieno kiekio. Rekia mokėti personalui, įsigyti įrangą, mokėti už patikrinimus, transportavimą.
Svarbus gerai organizuotas tinklas
Reikia tobulinti organizavimą, sukurti skaitmeninę platformą, kuri padėtų nacionaliniu lygiu valdyti tiklo įstaigas.
Svarbu, kad būtų užtikrintas pakankamas kiekis pieno naujagimiams.
Kodėl reikia imtis veiksmų - žmogaus pieno donorystės ir bankininkystės iššūkiai Doc. dr. Aleksandra Wesolowska, „Motinos pieno banko fondo“ prezidentė, Lenkija;
Šiuo metu Europoje veikia per 250 motinos pieno bankų, tačiau jie egzistuoja ne visose šalyse. Ištyrus veikiančius motinos pieno bankus nustatyta, kad pieno bankų veikloje svarbus motinos pieno saugumas. Tyrimų metu vertinamas pieno mikrobiologinis tyrimas prieš pasterizaciją. Taikomi reikalavimai, kad motinos pienas pasterizuojams 62 laipsnių C temperatūroje 30 min., tačiau nėra vieningo standarto ir laikas varijuoja. Procesas gali būti traktuojamas kaip neoptimalus ir rizikingas. Todėl svarbu atlikti mikrobiologinius tyrimus ir vertinti pasterizacijos rezultatus.
Pasterizavimui dažnai naudojami maisto gamybos standartai. Tačiau net jei yra nacionalinės gairės, galimos neatitiktys, todėl reikalingi Europos lygmens teisės aktai, reglamentuojantys motinos pieno bankų veiklą.
ES teisės aktų, susijusių su krauju, audiniais ir ląstelėmis, vertinimas. Dr. Stefaan van der Spiegel, Sveikatos inovacijų ir žmogaus kilmės medžiagų sektoriaus vadovas, Santės generalinis direktoratas, Europos Komisija.
Šiandien žmogaus pienas ir jo donorystė nėra reguliuojami ES lygiu. Tačiau bendra reguliavimo sistema užtikrintų, kad žmogaus pieno tiekimas, laikymas, perdirbimas ir paskirstymas suderintai atitiktų aukštus kokybės ir saugos standartus. Pranešėjas informavo, kad Europos komisijos darbotvarkėje yra numatytas darbas - sukurti motinos pieno dovanojimo reglamentavimo gaires. Tinklapyje yra įkelta tokia iniciatyva – šiuo metu vykdomos konsultacijos.
Remiantis įrodymais pagrįstomis bei tarptautiniu mastu pripažintomis rekomendacijomis, motinas reikia skatinti naujagimius maitinti motinos pienu ir šiuo tikslu turėtų būti priimta žmogaus pieno ir jo donorystės reguliavimo sistema.
Gyvybės gelbėjimas be sienų: ES reguliavimo poreikis. Silke Mader, Europos Europos naujagimių priežiūros fondo (EFCNI) įkūrėja ir direktorių valdybos pirmininkė, Pacientų ir šeimų atstovė
Pranešėja teigė, kad šiuo metu yra svarbus naujagimių gyvybių gelbėjimas nepaisant valstybių sienų – todėl Europai reikia bendrų Motinos pieno naudojimo naujagimiams reguliacijos nuostatų, gairių. Puiku, kad Europos Komisija darbą ta linkme, kadangi asociacijos kalba pažeidžiamų pacientų grupės vardu ir atstovauja jų interesus. Ši pacientų grupė dažnai būna pamirštama.
Svarbų suprasti, kad neišnešioti naujagimiai būna itin pažeidžiami, gimsta mažo kūno svorio, jautrūs infekcijoms, traumoms, jš didelis (~9proc.) mirtingumas.
Yra žinoma, kad apie 30 proc. neišnešiotų naujagimių motinų gali patenkinti naujagimio poreikį maitintis motinos pienu, kitoms motinoms, deja, reikia donorių pieno.
Šiuo metu tik 2 europos šalys turi nacionalinio reguliavimo teisės aktus. Daugelyje šalių nėra net elementarių gairių.
Tai itin svarbu neišnešiotam naujagimiui – maitinimas motinos pienu mažina ligų riziką, retina smegenų pažeidimus, reguliuoja metabolizmo problemas, mažina nekrotinio enterokolito riziką. Todėl labai svarbu, kad neišnešiotiems naujagimiams būtų prieinamas pienas, užtikrinamas jo saugumas ir kokybė.
Rekomendacijos, kurias teikiame
1. Pripažinti motinos pieną kaip svarbiausią pasirinkimą naujagimiams ir neišnešiotukams jų mitybai;
2. Motinos pieno donacijas būtina reglmentuoti teisės aktais;
3. Užtikrinti lygiateisišką motinos pieno gavimą ir prienamumą;
4. Remti Europos motinos pieno bankus;
5. Atlikti daugiau mokslinių tyrimų ir kaupti jų duomenis.
Turi būti užtikrinama žmogiškoji teisė naujagimiams gauti motinos pieną.
Seminaro pabaigoje vyko diskusija ir klausimų- atsakymų sesija, kurioje dalyviai dalijosi aktualiomis įžvalgomis ir išreiškė įsitikinimą, kad greitu metu bus parengtos Europois lygmens gairės, reglamentuojančios motinos pieno naudojimą, saugumą ir prieinamumą.
Pagal seminaro pranešimus
Parengė Aušra Volodkaitė