top of page

LPSK: Virš 1000 NVO ir profesinių sąjungų reikalauja ambicingesnės mokesčių reformos

https://www.lpsk.lt/2023/11/08/virs-1000-nvo-ir-profesiniu-sajungu-reikalauja-ambicingesnes-mokesciu-reformos/



Lapkričio 8 d. spaudos konferencijoje buvo pristatytas viešas kreipimasis į aukščiausias šalies valdžios institucijas dėl mokesčių reformos ir viešųjų paslaugų finansavimo. Jame politikai raginami ne tik neatidėlioti mokesčių reformos, bet įgyvendinti ženkliai ambicingesnę reformą.

Sukurti deramas sąlygas adekvačiam viešųjų paslaugų finansavimui, kuris padėtų įgyvendinti valstybės užsibrėžtus tikslus dėl skurdo rizikos ir pajamų nelygybės mažinimo, reikalauja 8 skėtinės organizacijos, vienijančios per 1250 organizacijų, veikiančių skurdo mažinimo, socialinių paslaugų, švietimo, aplinkosaugos, pacientų, žmonių su negalia, darbuotojų teisių srityse.

“Palaikome bendrą mokesčių reformos kryptį, ypač siekiant apjungti visų rūšių pajamas ir vienodinti gyventojų pajamų mokesčio tarifus skirtingoms veikloms. Taip būtų mažinamas mokestinis arbitražas ir siekiama socialiai teisingesnių mokesčių. Tačiau manome, kad būtina įgyvendinti ryžtingesnę reformą, siekiant didesnio viešųjų paslaugų finansavimo”, – teigiama kreipimesi. Jame siūloma:


iš esmės peržiūrėti nepagrįstai didelį kiekį mokestinių lengvatų ir jas naikinti;

apjungiant įvairių šaltinių (arba rūšių) apmokestinamąsias pajamas, siūlome grįžti prie aukštesnio tarifo taikymo;

didinti GPM progresyvumą, įvedant papildomus mokestinius laiptelius;

apmokestinti prabangią nuosavybę ir prabangos prekes;

labiau kontroliuoti PVM grobstymą ir griežtinti atsakomybę už šešėlinę veiklą.


Spaudos konferencija įvyko VšĮ SOTAS, kurios vaikų dienos centre virš 20 metų socialines bei psichologines paslaugas gaudavo įvairių šeimų vaikai, tačiau sausį dėl lėšų stokos centras buvo priverstas sustabdyti savo veiklą.

Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkė Inga Ruginienė sakė, kad nors Vyriausybė teigia, jog remti viešąjį sektorių nėra lėšų, nebandoma papildomai apmokestinti uždirbančius daugiau. Taip pat, anot jos, daugelis siūlymų, kurie aptarinėjami dabar, tokie kaip nekilnojamo turto mokestis, nebus naudingi ar net neigiamai paveiks uždirbančius mažiausiai.

„Aptarinėdami valstybės biudžetą, girdime tik vieną sakinį iš Vyriausybės – pinigų nėra, negalime skirti finansavimo viešajam sektoriui. Bet iš tų pačių politikų negirdime aiškių priemonių ir pasiūlymų, kaip jį papildyti ir stabilizuoti. (…) Ir šiandien bet kokia kalba apie mokesčių pakeitimą ir judėjimą progresyvumo link ir to, kad elitas turėtų prisidėti prie socialiai teisingesnės sistemos, yra tiesiog nužudoma ir malšinama“, – trečiadienį žurnalistams teigė I. Ruginienė.

„Viešojoje erdvėje sklando siūlymai, kad biudžetas būtų pildomas iš eilinių piliečių kišenės“, – pabrėžė ji.

LPSK pirmininkė paminėjo, kad pirminis mokesčių reformos variantas buvo tinkamesnis, bet dėl tam tikrų interesų grupių buvo pakeistas neigiama linkme.

„Pavasarį buvo neblogas startas su mokestiniais pasiūlymais, bet pamatėme, kokią galią turi siauros suinteresuotos grupės“, – teigė ji.

Tuo metu Nacionalinio skurdo mažinimo organizacijų tinklo direktorė Aistė Adomavičienė (nuotr. trečia iš kairės) tikino, kad nevykdant ryžtingesnės ir labiau į progresyvumą nukreiptos mokesčių reformos bus neįmanoma pasiekti Nacionaliniame pažangos plane iki 2025 m. numatytų tikslų sumažinti skurdo rizikos lygį ir skirtumą tarp 20 proc. mažiausiai ir 20 proc. daugiausiai uždirbančių.

„Šiuo metu Lietuvoje skursta apie 20 proc. gyventojų. Tuo pačiu Nacionaliniame pažangos plane esame nusimatę iki 2025 m. sumažinti skurdo rizikos lygį iki 17 proc., o pajamų nelygybės koeficientą sumažinti iki 5,7, kuris šiuo metu yra 6,4. Akivaizdu, kad nesiimdami ryžtingų veiksmų, mes nesuteiksime finansavimo socialinei apsaugai ir situacija tiesiog nesikeis“, – aiškino A. Adomavičienė.

Lietuvos negalios organizacijų forumo administracijos direktorė Henrika Varnienė (nuotr. trečia iš dešinės) teigė, kad ypatingai nuo netinkamo socialinių paslaugų finansavimo nukenčia tiek neįgalieji, tiek jais besirūpinantys. Pasak jos, šiuo metu Lietuvoje, remiantis prieš 3 metus atlikto tyrimo rezultatais, per parą padengiamos tik 2 rūpinimosi neįgaliaisiais valandos, tuo metu Skandinavijos šalyse toks dengimas siekia iki 20 valandų per parą.

„Visi ministrai, visos vyriausybės ir visi prezidentai turėtų pasisakyti už normalią socialinę politiką ir normalią pagalbą žmonėms su negalia“, – teigė H. Varnienė.

„Paslaugomis, teikiamomis neįgaliesiems, dengiama 2 valandos rūpinimosi per dieną. (…) Matomas 10 kartų didesnis teikiamų paslaugų dengimo laiko atotrūkis tarp Lietuvos ir tokių valstybių, kaip Švedija“, – pridūrė ji.

Vilniaus universiteto docentė Jekaterina Navickė (nuotr. pirma iš dešinės) pabrėžė, kad nors Lietuvos bendrasis vidaus produktas (BVP) vienam gyventojui beveik pasiekė Europos Sąjungos (ES) vidurkį, matomas labai didelis skirtumas tarp finansavimo švietimui, sveikatai.

„Pasiekėme, kaip šalis, palyginus neblogų ekonomių rezultatų. Šiuo metu BVP pagaminamas vienam gyventojui siekia apie 90 proc. ES vidurkio, Vilniaus mieste net viršija. Bet pagal daugelį socialinių rodiklių mes turime labai prastą padėtį“, – sakė ji.

Spaudos konferencijoje taip pat dalyvavo VšĮ SOTAS direktorius Martynas Palionis, pokalbį moderavo Lietuvos žmogaus tesių centro direktorė Jūratė Juškaitė (nuotr. pirma iš kairės).

Remtasi ELTOS inf.


18 views

Comments


bottom of page