top of page

LPSK: Trišalės tarybos posėdžio apžvalga (+ pranešimai)





Vasario 21 d. įvyko eilinis Lietuvos trišalės tarybos posėdis. Pirmuoju klausimu Europos Komisijos atstovybės Lietuvoje vadovas Aurelijus Vaščega pristatė EK pasiūlymo dėl Tarybos rekomendacijos dėl socialinio dialogo stiprinimo Europos Sąjungoje projektą. Jis pabrėžė, jog pastaruoju metu socialiniam dialogui yra skiriamas didelis dėmesys, nes jis yra svarbus – skatina šalių socialinį ekonominį atsparumą, konkurencingumą, tvarų ekonomikos augimą. Ekonomikos tų valstybių, kurios turi stiprias socialinio dialogo sistemas, yra konkurencingesnės ir atsparesnės, socialiniai partneriai yra ypač svarbūs krizių akivaizdoje.

Socialinio dialogo kokybė ir aprėptis Europos Sąjungos šalyse labai stipriai skiriasi. Todėl EK ir siūlo rekomendacijas, o ne griežtesnį teisės aktą. Siūloma Tarybos rekomendacija visapusiškai atsižvelgiama į nacionalines tradicijas ir gerbiamas socialinių partnerių savarankiškumas. Ji leidžia valstybėms narėms nuspręsti, kaip geriausiai pasiekti šiuos tikslus, atsižvelgiant į konkrečias jose susiklosčiusias aplinkybes.

Komisijos pasiūlyme dėl Tarybos rekomendacijos valstybėms narėms rekomenduojama užtikrinti, kad su socialiniais partneriais būtų konsultuojamasi, plačiai skelbti informaciją apie socialinio dialogo naudą ir apie visas sudarytas kolektyvines sutartis, sudaryti sąlygas didinti darbuotojų ir darbdavių organizacijų pajėgumus. Numatoma, kad EK, bendradarbiaudama su socialiniais partneriais, sukurs mokslinių tyrimų tinklą, skirtą ES socialiniam dialogui stebėti ir skatinti.

Be to, Komisija ragina socialinius partnerius derėtis ir sudaryti daugiau socialinių partnerių susitarimų, taip pat gerinti profesinių sąjungų ir darbdavių organizacijų narystės rodiklius ir reprezentatyvumą.

A.Vaščega pabrėžė šio dokumento svarbą Lietuvai, juolab kad jau priimtoje ES direktyvoje dėl deramo minimaliojo darbo užmokesčio yra numatyta, jog iki 2024 m. lapkričio mėn. šalys, kuriose aprėptis kolektyvinėmis sutartimis yra menka, turės numatyti kolektyvinių derybų skatinimo tvarką. 2019 m. duomenimis, mažiau kaip 8 proc. darbuotojų Lietuvoje yra dengiami kolektyvinėmis sutartimis. Šiuo metu ši aprėptis yra didesnė dėl nacionalinės ir šakinių kolektyvinių sutarčių viešajame sektoriuje.

LPSK pirmininkė Inga Ruginienė pasidžiaugė, kad EK požiūris į socialinį dialogą keičiasi. Ji pridūrė, kad jeigu viešajame sektoriuje padėtis dar nebloga, tai privačiame sektoriuje yra iš ties blogai. Jai antrino Lietuvos paslaugų sektoriaus darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkas Aleksandras Posochovas. Jo teigimu, privačiame sektoriuje, deja, net ir ten, kur anksčiau kolektyvinių sutarčių būta, jų nebeliko, verslas jų atsisako. Šakinių sutarčių privačiame sektoriuje iš viso nėra, nes darbdavių organizacijos sakosi neturinčios tam įgaliojimų.

Lietuvos pramonės profesinių sąjungų federacijos pirmininkė Dalia Jakutavičė pasvarstė, kad neturint socialinio dialogo skatinimo strategijos šalies mastu – kur norime nueiti ir kaip mes ten eisime, viskas ir liks tik kalbomis.

Į investuotojų forumo vadovės Rūtos Skyrienės repliką, kad tiek profesinės sąjungos, tiek kolektyvinės sutartys šiais laikais nebėra tokios aktualios (todėl ir narystė profsąjungose esą mažėjanti), nes darbdaviai ir patys pakankamai rūpinasi darbuotojais, A. Vaščega atsakė, jog 2019 m. duomenimis kelioms šalims (Suomija, Danija, Ispanija ir Italija) vis dėl to pavyko padidinti kolektyvinių sutarčių aprėptį.

Analizuojant gyventojų pajamų mokestį (GPM) nustatyta, jog nepaisant greito atsigavimo po pandemijos, perskirstymas per biudžetą Lietuvoje išlieka žemas ir disponuojamų pajamų nelygybė yra viena didžiausių EBPO. Taip pat konstatuota, jog mokestinės naštos progresyvumas yra menkas, tam tikrais atvejais – regresyvus; aukščiausias progresinis laiptelis laikomas tik 1 proc. darbuotojų; santykinai mažos paskatos dirbti ir trūksta teisingumo, nes mokestinė našta priklauso nuo veiklos formos.


Rekomenduojama artimiausiu metu išlaikyti dabartinę nepamokestinamųjų pajamų dydžio (NPD) nustatymo sistemą, tik NDP didinti susiejant su infliacijos ar darbo užmokesčio pokyčiais. Vidutiniu laikotarpiu – nustatyti fiksuotą NPD.

Taip pat rekomenduojama nustatyt

i tarpinį GPM tarifą tarp 20 ir 32 proc.: įvesti 24-28 proc. tarifą ties 2 VDU riba. Tokiu būdu į biudžetą būtų surenkama papildomai 50-112 mln. eurų.

Dėl skirtingos mokestinės naštos įvairioms veiklos formoms:





Rekomendacijos nedarbo socialinio draudimo išmokoms:



Anot EBPO, problema yra ne išmokų dydžiai, o mažos algos, todėl rekomenduojama kelti atlyginimus. Tai išspręstų ir nedarbo spąstų problemą.





Rekomendacijos valstybinio socialinio draudimo įmokoms:



Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Darbo teisės grupės patarėjas Tautvydas Zasas ir vyresnioji patarėja Jelena Polijančuk pristatė įstatymų projektus, kurių tikslas – sumažinti nelegaliai dirbančių asmenų mastą Lietuvoje, patikslinti atskirų aktyvios darbo rinkos politikos priemonių ir išmokos iš užsienio pritrauktiems darbuotojams reglamentavimo nuostatas.

Anot T. Zaso, sankcijos už nelegalų darbą Lietuvoje nedidintos už 11 metų ir yra mažiausios visoje ES:



Siūloma sankcijas numatyti ne eurais, o pagal numatytą minimalią mėnesio algą (MMA):




Jelena Polienčiuk pristatė pasiūlymą papildyti nelegalaus darbo sąvoką:




Nelegaliu darbu būtų laikomas ir dabas be skaidriai dirbančio ID kodo. Tokia sistema nuo praeitų metų balandžio galioja statybų sektoriuje.

Anot pranešėjų, kovojant su nelegaliu darbu numatomi didinti ir Valstybinės darbo inspekcijos pajėgumai.

SADM atstovai Rokas Keršys ir Simona Deduchova pristatė Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 736 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą, kurio tikslas – skatinti įsiskolinusių bedarbių grįžimą į formalią darbo rinką (prezentacija).

Seimo kanceliarijos atlikto tyrimo duomenimis, nė viena iš tirtų šalių nedaro išskaitų iš MMA, tame tarpe – Estija ir Latvija.

Projekto autorių teigimu, išskaitų sumažinimas arba panaikinimas sumažintų skolų keliamus finansinius sunkumus, suteiktų galimybių bedarbiams skolininkams grįžti į sveiką socialinį gyvenimą, užsiimti savivertę keliančia produktyvia veikla ir lygiavertiškai dalyvauti visuomenėje, taip mažinant savižudybių riziką Lietuvoje.

Visi pristatyti įstatymų projektai perduoti svarstyti Darbo santykių komisijai prie Trišalės tarybos.

SADM atstovė Jurgita Vitkauskienė informavo Trišalės tarybos narius, jog yra parengtas Vyriausybės nutarimo projektas Dėl Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso Nr. IX-743 282 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-1848. Pakeitimui, kuriuo numatoma, kad teismo sprendimai ir nutartys dėl streiko teisėtumo būtų skubiai nukreipiami vykdyti, nelaukiant teismo sprendimo įsiteisėjimo, Vyriausybė siūlo nepritarti, nes jis neduos laukiamo rezultato – skatinti streikų organizavimą. Pasak pranešėjos, idėja gera, tačiau esą reikia ieškoti kito kelio, kaip paspartinti streikų paskelbimo procedūras.

Kitas Trišalės tarybos posėdis – kovo 21 d.


Pranešimai:





20 views

Комментарии


bottom of page