LPSK: Laimė darbe: ar ji pamatuojama?

https://www.lpsk.lt/2022/06/02/laime-darbe-ar-ji-pamatuojama/







Ar esi laimingas darbe? Ar Jūsų darbuotojai yra patenkinti darbu? Jei ne, ar tai svarbu?

O gal jausti šiokį tokį nepasitenkinimą ir komforto trūkumą darbe, kaip kūrybiškumo variklį, yra normalu? Nors dar yra taip galvojančių, vis daugiau tyrimų įrodo, kad laimės pojūtis darbe yra itin svarbus. Nes laimė ar jos trūkumas daro įtaką bendrovių produktyvumui, inovacijoms ar darbuotojų išlaikymui darbo vietose.


“Laimingų” darbo vietų poveikis visuomenei


Darbo vietų psichologė Vanessa King, organizacijoms patarianti gerovės ir laimės darbe klausimais, sako, kad laimė vis dar įsivaizduojama kaip koks pūkuotas dalykas, kuris netinka darbo vietos apibūdinimui. O juk visi, be išimties, šiame pasaulyje norime būti laimingi.

Ne paslaptis, kad laimingi žmonės yra fiziškai ištvermingesni, sveikesni, rečiau serga peršalimo, širdies ligomis, jie labiau linkę rūpintis savo sveikata. Dėl to sumažėja sergamumo ir darbuotojų neatvykimo dėl ligos atvejų, padidėja produktyvumas bei darbo kokybė. Tad darbdaviai, kuriems rūpi darbuotojų laimė, tik išlošia.

Tačiau naudą jaučia ir visa visuomenė. Pavyzdžiui, gydytojai, kurie darbe yra laimingi, nustato greitesnes ir tikslesnes diagnozes ligoniams. Tad tai akivaizdi nauda, kurią jaučia ir pacientai.

Be to, V. King įsitikinimu, laimė neapsiriboja tik sveikata ir produktyvumu. Laimingesni žmonės linkę padėti kitiems, yra pilietiški, mažiau linkę į destruktyvų elgesį, yra finansiškai atsakingesni.


Laimė gali būti pamatuojama ir nebūtinai “pūkuota”


Puikiai suprantame, kad tai, ką sugeriame darbe, nepasilieka prie gamyklos vartų ar biuro durų. Darbe patirtą emocinį krūvį parsinešame su savimi namo (o ypač šiais hibridinio darbo laikais), ir tai atsiliepia mūsų šeimoms, bendruomenėms. Tad laimė darbe yra įmonės (darbdavio) socialinė atsakomybė. Atsakomybė ne tik prieš darbuotojus, bet ir visą visuomenę.

Londono verslo mokyklos profesorius Alex Edmonds atliko tyrimą. Jo metu stebėjo TOP 100 Jungtinių Amerikos Valstijų bendrovių, kurių akcijos buvo pelningiausios rinkoje. Tyrimas vyko net 26 metus, ir kasmet buvo tiriamos įmonės, kurios patekdavo į akcijų biržos šimtuką. Paaiškėjo, kad visose tose kompanijose darbdaviai skyrė dėmesio darbuotojų gerovei ir jų laimės būsenai, o šių įmonių akcijos kaina buvo vidutiniškai 3.2% didesnė.

“Sutikite – tai visai ne koks “pūkuotas” abstraktus laimės rezultatas, o labai konkretus rodiklis. Investuotojai turėtų kreipti rimtesnį dėmesį į tokius dalykus”, – sako psichologė V. King.


Tai kas ta laimė darbe?


Laimė – tai nėra tik smagus laikas su kolega pietaujant. Akivaizdu, kad tai kažkas daugiau.

Senovės graikai kalbėjo apie dvi laimės rūšis. Pirmoji vadinama “hedonija” (malonumas). Būtent šiai laimės rūšiai galime priskirti labiau “žemiškus” elementus – smagius pietus, ar kolegos pavaišinimą skanėstu. Tačiau yra ir kita laimės rūšis – “eudaimonia”. Tai laimė, kylanti siekiant prasmės ir doros, kai jaučiame, kad mūsų gyvenimas yra prasmingas, kad išnaudojame savo potencialą ir esame geriausia savo paties versija. Ji labiau sietina su psichologine gerove, psichologiniu atsparumu, nes laimingi žmonės yra atsparesni pokyčiams.

Tačiau eudaimonija įmanoma tik tuomet, kai yra patenkinami pagrindiniai darbuotojų poreikiai – saugi darbo aplinka, tinkamas atlygis.

Tuo metu kalbant apie prielaidas prasmės pojūčiui, svarbiausi “ingredientai” yra:

  • Priklausomumo kolektyvui, reikalingumo jausmas. Tai yra buvimas įvertintu, matomu, jausti ryšį. Galimybė gauti pagalba ir tuo pačiu ją suteikti kitam.

  • Kompetencijos ir tobulėjimo jausmas. Kai jaučiame, kad mūsų veikla veiksminga, kai augame ir mokomės.

  • Savarankiškumo jausmas. Tačiau savarankiškumo jausmas nereiškia visiškos laisvės ar maišto – turime mokėti ir sutarti su esamomis taisyklėmis.

  • Lankstus darbo laikas.

  • Prasmės ir tikslo darbe pojūtis. Reikėtų pažymėti, kad kai jaučiame, jog tai, ką darome, yra beprasmiška, tai labai kenkia mūsų psichologinei gerovei.

  • Teigiamos emocinės aplinkos pojūtis. Nustatyta, kad labai svarbu, jog kolektyve darbuotojai neignoruotų vieni kitų emocijų. Tai yra, nebūtinai mes turime visada tik šypsotis, bet svarbu, kad jaustumėmės saugūs bei suprasti net turėdami negatyvias emocijas.

  • Jausmas, kad visi kolektyve yra vienodai svarbūs.

Parengta pagal Tarptautinės darbo organizacijos tinklalaidę “Rimti laimės reikalai darbe”

Lietuvos pramonės profesinių sąjungų federacijos ir LPSK informacija



0 views