LPSK informacija iš Lietuvos Trišalės Tarybos posėdžio




https://www.lpsk.lt/2021/02/10/trisaleje-taryboje-diskutuota-kaip-nedirbti-po-darbo/?fbclid=IwAR1SrNy4xyCGv1QXVWqQ_mV9OQ84bOokM20EVEwkNYahNi1gTNLC1ao2e0U



Vasario 9 d. Lietuvos trišalėje taryboje svarstytas klausimas „Dėl teisės atsijungti“. Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) Darbo teisės skyriaus vedėja Vita Baliukevičienė informavo, kad 2019 m. Europos Sąjungoje (ES) nuotoliniu būdu dirbo 5 proc., o karantino metu – jau 37 proc. darbuotojų. „Todėl Europos Parlamentas nusprendė užtikrinti teisę darbuotojams atsijungti nuo ryšio priemonių ir dėl to nepatirti pasekmių“, – sakė ji.


SADM atstovės teigimu, bendrovės „Spinter tyrimai“ duomenimis, Lietuvoje nuotoliniu būdu karantino metu dirba 40 proc. gyventojų. 23 proc. iš jų apklausoje teigė susidūrę su trukdymu po darbo. Anot jos, darbo kodeksas gana išsamiai reglamentuoja darbo laiką, bet ministerija siūlo diskutuoti, ar reikia „teisę atsijungti“ kelti į darbo kodeksą. V. Baliukevičienė pasidalino ministerijos gerąja patirtimi: kolektyvinėje sutartyje, pvz., yra susitarta, jog darbuotojas turi teisę atsijungti nuo el. pašto ir telefono mokymų ir komandiruočių metu.


Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos (LPSK) pirmininkė Inga Ruginienė sako matanti problemą, bet teisės aktų šiuo metu keisti nesiūlo. „Ar tikrai tas įtraukimas į DK iškart ir suteiks teisę atsijungti? Tikrai nemanau. Čia – mentaliteto klausimai. Ir nebūtinai šios problemos atsirado per pandemiją, anksčiau buvo irgi problema, kai namuose darbuotojai buvo trukdomi. Gal informacinė kampanija būtų reikalinga: edukuoti visuomenę, kad žmonės nedirbtų po darbo valandų, kad likusią dienos dalį užsiimtų savo veikla, – komentavo I. Ruginienė. – Bet reikia suprasti, kad darbuotojo trukdymas nedarbo metu yra aiškūs viršvalandžiai, reglamentuojami DK“.


Kita LPSK atstovė Dalia Jauktavičė pastebėjo, jog aukštos darbo kultūros dar reiks ilgai mokytis. Ji pasidalino energetikos įmonėse jau keletą metų taikoma praktika, kai elektroniniuose laiškuose, siunčiamuose ne įprastu darbo laiku, rašomas prierašas: „Aš rašau laišką man patogiu metu, bet atsakyti į jį galite Jūsų darbo valandomis“. Tuomet gavėjas nejaučia spaudimo į laišką atsakyti tuoj pat, kai gavo.


Socialinės apsaugos ir darbo viceministras Vytautas Šilinskas teigė, jog darbo kodekse yra darbuotojams gana palankus reglamentavimas, pagal jį – darbuotojai neprivalo atsakinėti į skambučius ar laiškus po darbo valandų. Anot jo, čia yra nebent požiūrio klausimas. Jis paskatino darbdavius dalintis geraisiais pavyzdžiais, o pats pateikė atvejį, kai viena įmonė serveriuose sulaiko visus darbuotojams skirtus laiškus, siunčiamus po darbo valandų, juos jie gauna prasidėjus kitai darbo dienai.

Viceministras priminė, jog pirmoji į darbo teisę nuostatą dėl „teisės atsijungi“ įtraukė Prancūzija, bet ir ji yra gana abstrakti, tiesiog nurodoma, kad dėl to susitarti reikia kolektyvinėse sutartyse.


Primename, kad iniciatyva priimti direktyvą dėl „teisės atsijungti“ atsirado Europos Parlamente praeitų metų pabaigoje. EP Užimtumo ir socialinių reikalų komiteto teigimu, kišimusi į darbuotojo poilsio laiką gali būti traktuojamas ne tik skambutis, elektroninis laiškas, bet ir trumpoji žinutė – visa tai gali sutrikdyti kokybišką darbuotojo laisvalaikį.


LPSK informacija

10 views

© 2018 Lietuvos slaugos specialistų organizacija. Visos teisės saugomos