LPSK informacija: Šiandieninę krizę lemia ne atlyginimai, bet perteklinis pelnas

https://www.lpsk.lt/2022/09/20/siandienine-krize-lemia-ne-atlyginimai-bet-perteklinis-pelnas/




„Darbuotojai yra šios krizės aukos, o jiems didinami atlyginimai nėra infliacijos priežastis. Darbdaviai, vyriausybės ir Europos Sąjunga yra atsakingi už tai, kad būtų imtasi skubių priemonių ir vertinant pragyvenimo išlaidų augimą, būtų užtikrintas atlyginimų didinimas ir skubi pagalba sunkumus patiriančioms šeimoms“, – taip Europos Komisijoje Briuselyje vykusią Europos maisto, žemės ūkio ir turizmo profesinių sąjungų federacijos (EFFAT) generalinę asamblėją pradėjo jos generalinis sekretorius Kristijan Braganson.

Asamblėjos darbotvarkėje – skaudžiausi ekonominiai iššūkiai, kuriuos Europoje pasėjo Rusijos karinė agresija ir kelerius metus vykdytas netoliaregiškas energetinės rinkos liberalizavimas visoje ES. EFFAT kvietimu generalinėje asamblėjoje pranešimą skaitė ir Lietuvos regionines profsąjungas vienijančios Lietuvos žemės ūkio darbuotojų profesinių sąjungų federacijos (RPF) tarptautinių santykių ir strateginės plėtros vadovė Jolanta Butkevičienė.

Pristatydama situaciją J. Butkevičienė pabrėžė, kad Lietuva susiduria su visą Europą kamuojančiomis problemomis (infliacija, brangstanti energetika), kurios mus yra kur kas skausmingesnės nei kitose Europos valstybėse. Lietuva yra „lyderė“ teik infliacijos, tiek elektros energijos kainų srityse. Tad pasekmės, ypač žemės ūkio ir maisto perdirbimo srityse, ypač regionuose, kaimiškose vietovėse, jau dabar yra labai skausmingos.

„Darbuotojai tapo pačia pažeidžiamiausia grandimi – atlyginimai Lietuvoje nėra siejami su infliacija. Pridėkime dar tai, kad tik nedidelė dalis įmonių turi profsąjungas, o dar mažesnė jų turi kolektyvines sutartis ir visavertį socialinį dialogą su darbdaviais“, – sakė J. Butkevičienė. Ji pabrėžė, kad viena didžiausių Lietuvos problemų – socialinio dialogo nebuvimas. Deja, jokio poreikio tokiam socialiniam dialogui nemato nei valdžia, nei didžioji verslo dalis. Pagal šakinių ir kolektyvinių sutarčių kiekį Lietuva yra viena labiausiai atsilikusių šalių Europos Sąjungoje.

Savo pranešime RPF atstovė pabrėžė, kad socialinio dialogo plėtrą Lietuvoje labai padėtų sustiprinti bendra Europos sąjungos politika šiuo klausimu. „Deja, tenka pripažinti, kad kol kas veiksmingiausia priemonė mūsų biurokratams yra Briuselio direktyvos ir Europos Sąjungos įstatymų bazė“,- sakė J. Butkevičienė.

Po Lietuvos pranešimo EFFAT vadovai pabrėžė, kad šią vasarą Europos Komisijos sukurtas Vykdomasis komitetas Socialinio dialogo plėtrai (į komitetą įtraukta ir RPF atstovė) papildys savo darbotvarkę rengdamas pasiūlymus bendroms ES taisyklėms ir įstatyminės bazės kurti. „Socialinis dialogas turi būti ne išimtis, o taisyklė visoms ES valstybės narėms. Ypač jo svarba išryškėja per tokias krizes kaip ši“, – tvirtina EFFAT atstovai.


LPSK tinklapio informacija

www.lpsk.lt

14 views