https://www.lpsk.lt/2021/01/07/ekspertu-taryba-intensyviai-svarsto-pandemijos-valdymo-priemones/
Metai prasidėjo intensyviai svarstant pandemijos valdymo priemones, kurias sudaro, svarsto ir teikia vyriausybei premjerės Ingridos Šimonytės sudaryta patariamoji taryba. Šioje taryboje dirba ir LPSK pirmininkė Inga Ruginienė.
Anot jos, darbas šioje ekspertų taryboje yra labai intensyvus: medikai, mokslininkai siūlo įvairius scenarijus ir modelius, diskutuojama dėl jų, o priėjus bendros nuomonės – rengiamos rekomendacijos vyriausybei. Nuotoliniuose posėdžiuose be vyriausybės atstovų dažnai dalyvauja ir pati premjerė. Tarybos nariai, be oficialių susitikimų, kurie vyksta kas kelios dienos, nuolat bendrauja, diskutuoja ir el. elektroniniais laiškais.
Pagal ekspertų tarybos rekomendacijas sveikatos apsaugos ministerija jau yra patvirtinusi gyventojų skiepijimo tvarką.
Sausio 6 d. susitikime buvo kalbama apie naują COVID-19 atmainą, kuri plinta ypatingai žaibiškai. Didžiojoje Britanijoje trečioji banga pakilo staiga ir netikėtai būtent dėl šios atmainos. Šiuo metu ji jau yra fiksuota beveik 30 šalių, daug nerimo ženklų atkeliauja iš pietų Afrikos. Lietuvoje situacija stabilizuojasi, tačiau kaip tik todėl ekspertai įspėja neatsipalaiduoti ir primygtinai siūlo sugriežtintus karantino apribojimus palikti iki sausio 31 d.
Kalbant apie vakcinaciją buvo remiamasi studijomis, kurios rodo, jog žmonėms, turintiems antikūnų, tikimybė užsikrėsti virusu yra mažesnė iki 6 mėn. Ekspertai teigiamai vertina sveikatos apsaugos ministro įsakymą, kur nurodoma kad COVID-19 liga persirgę žmonės neturi būti skiepijami nepraėjus 3 mėn. nuo ligos diagnozavimo arba prieš skiepijimą jiems nustatoma koronaviruso antikūnų, ir svarsto galimybę šį terminą pratęsti iki 6 mėn.
Ankstesniame, sausio 4 d., posėdyje svarstyti karantino apribojimų scenarijai ir priemonės bei socialinio burbulo modelis. Po tarybos posėdžio vyriausybei buvo pasiūlyti keturi karantino lygmenų scenarijai, kurie priklauso nuo susirgimų skaičiaus:
Scenarijus A: pasiekus mažiau nei 25 atvejus 100 tūkst. gyventojų per 14 dienų, teigiamų testų daliai neviršijant 4 proc. ir turint efektyvią testavimo bei kontaktų atsekimo sistemą, galimas daugumos ribojimų atšaukimas.
Scenarijus B: pasiekus 25-100 atvejų 100 tūkst. gyventojų per 14 dienų, galimas nacionalinių ribojimų keitimas lokaliais; karantinas taikomas labiausiai plitimą skatinančioms veikloms.
Scenarijus C: atvejų skaičiui viršijant 100 atvejų 100 tūkst. gyventojų per 14 dienų, intensyvinamos testavimo ir kontaktų atsekimo priemonės, galioja nacionalinio lygio apribojimai; stipresnės karantino priemonės taikomos labiausiai plitimą skatinančioms veikloms.
Scenarijus D: atvejų skaičiui viršijant 500 atvejų 100 tūkst. gyventojų per 14 dienų, ir kai pasiekiamas toks infekcijos išplitimo lygis, kuomet nebeįmanoma esamais sveikatos priežiūros sistemos infrastruktūros ir žmogiškaisiais ištekliais užtikrinti COVID-19 liga sergančiųjų gydymo, reikia taikyti griežčiausias ribojimo priemones.
Prie kiekvieno scenarijaus buvo pasiūlytas tam tikrų ribojimų planas.
Suprantant, kad šiuo jautriu karantino laikotarpiu reikia ypatingai pasirūpinti vienišais ir negalią turinčiais žmonėmis bei daug daugiau dėmesio skirti emocinei sveikatai, taryba pasiūlė socialinių burbulų planą kiekvienam karantino scenarijui. Socialinis palaikymo burbulas – tai vieno asmens namų ūkio bendravimas su kitu namų ūkiu, siekiant suteikti emocinę ir praktinę pagalbą didesnį izoliacijos stresą patiriantiems žmonėms.
Sausio 2 d. posėdyje buvo svarstoma COVID-19 testavimo taktikos pertvarka. Pirmiausia ekspertų grupė siūlo ankstinti COVID-19 diagnostiką bei užtikrinti ankstyvą susirgusių asmenų izoliaciją. Antra – prevencinis testavimas siekiant užtikrinti rizikos (gydymo, slaugos ir globos) institucijų ir pažeidžiamiausių asmenų apsaugą, infekcijos sklaidos mažinimą tarp pedagogų ir protrūkių prevenciją bei sumažinimą verslo aplinkoje. Tam būtina reguliariai prevenciškai testuoti visus imuniteto neturinčius asmenis bei optimizuoti testavimo pajėgumus.
Trečias labai svarbus uždavinys valdant pandemiją yra COVID-19 židinių užgesinimas. Tam būtina suformuoti mobilias testavimo-izoliavimo komandas, kuriuos pasitelkusios standartizuotą algoritmą bei pasinaudodamos naujomis testavimo galimybėmis, vykdytų židinių kontrolę. Ketvirtasis siūlymas Vyriausybei susijęs su naujų viruso atmainų plitimu.
Diskutuota ir apie imuniteto pasų sistemos sukūrimą, rekomenduota paskirti vyriausybės testavimo koordinatorių.
Primename, kad ekspertų tarybą sudaro: Kembridžo universiteto ligoninės gydytojas Tumas Beinortas, Molėtų ligoninės direktorius Vaidotas Grigas, Santaros klinikų direktorius medicinai Valdas Pečeliūnas, Hematologijos, onkologijos ir transfuziologijos centro direktorius Laimonas Griškevičius ir Infekcinių ligų centro vadovė Ligita Jančorienė, Centro poliklinikos direktorius Kęstutis Štaras, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Visuomenės sveikatos fakulteto dekanė Ramunė Kalėdienė, Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto prodekanas Vytautas Kasiulevičius, mokslo tyrėja Ingrida Olendraitė, Vilniaus universiteto Psichologijos instituto docentas, Suicidologijos tyrimų centro vadovas Paulius Skruibis, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Sveikatos vadybos katedros profesorius Mindaugas Stankūnas, bendrovės „Euromonitor International“ duomenų mokslininkas Vaidotas Zemlys-Balevičius.
Verslo bei visuomenės atstovai: Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkė Inga Ruginienė, Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas Vidmantas Janulevičius, Lietuvos verslo konfederacijos prezidentas Andrius Romanovskis, Lietuvos skautijos vyriausioji skautininkė Ieva Brogienė.
LPSK informacija