LPSK: Aiškesnės taisyklės darbuotojams: ką atneš Darbo kodekso pakeitimai
- LSSO
- Dec 22, 2025
- 3 min read
Baigiantis metams nemažai dėmesio skiriama Darbo kodekso ir kitų darbo santykius reglamentuojančių teisės aktų pakeitimams. Viešojoje erdvėje neretai pasigirsta nuogąstavimų ar kritikos, tačiau svarbu suprasti, kaip šie pakeitimai gimsta ir ką jie iš tiesų reiškia darbuotojams.
Žinotina, kad šių metų Darbo kodekso (DK) pakeitimai nėra staigus ar vienašališkas sprendimas: tai ilgo socialinio dialogo ir kompromisų rezultatas.
Kaip priimami Darbo kodekso pakeitimai?
Lietuvoje visi DK pakeitimai yra derinami su socialiniais partneriais – profesinėmis sąjungomis ir darbdavių atstovais. Per daugelį metų pavyko pasiekti išskirtinę praktiką: diskusijos dėl galimų pakeitimų prasideda dar iki jų oficialaus registravimo ir pateikimo viešam svarstymui.
Tai reiškia, kad profesinės sąjungos turi realią galimybę daryti įtaką būsimiems sprendimams, o ne reaguoti į jau parengtus projektus. Toks modelis suteikia daugiau laiko išsamiai diskutuoti, įvertinti galimas pasekmes ir ieškoti subalansuotų sprendimų.
Tokia praktika egzistuoja ne visose šalyse. Pavyzdžiui, Latvijoje profesinės sąjungos į derybas įsitraukia tik tuomet, kai Vyriausybė jau yra pateikusi oficialų pasiūlymą. Tokiu atveju derybos vyksta skubotai, gerai neapsvarsčius visų galimybių, o darbuotojų interesus apginti tampa gerokai sudėtingiau.
Nuo pasiūlymų iki kompromiso
Šiemet Socialinės apsaugos ir darbo ministerija Darbo kodekso keitimo siūlymus socialiniams partneriams pateikė dar pavasarį, o vėliau prie jų buvo prijungti ir darbdavių pasiūlymai. Intensyvios derybos vyko iki pat rudens: jose kiekviena pusė gynė savo interesus.
Todėl į Seimą patekęs DK pakeitimų paketas jau yra kompromisinis variantas, suderintas tarp socialinių partnerių. Tai svarbu pabrėžti – galutinis rezultatas nėra nei darbdavių, nei profesinių sąjungų vienpusiška pergalė, bet optimaliausias galimas sprendimas.
Kodėl svarbus profesinių sąjungų vaidmuo?
2017 metais įsigaliojęs Darbo kodeksas buvo gerokai „liberalizuotas”. Dalis darbuotojų garantijų tuomet buvo „apkarpytos”, o darbo santykiai tapo lankstesni darbdavių naudai.
Tik profesinių sąjungų atkaklaus darbo dėka DK liko pagrindiniai saugikliai, užtikrinantys darbuotojų stabilumą ir socialinį saugumą.
Todėl šiandien profesinės sąjungos dirba su esamais teisės aktais, siekdamos juos tobulinti ne konfrontacijos, bet susitarimų keliu.
Kas konkrečiai gerėja darbuotojams?
Naujuose DK pakeitimuose yra nemažai nuostatų, kurios tiesiogiai stiprina darbuotojų teises ir padeda aiškiau suprasti kasdienes darbo santykių situacijas:
aiškiau apibrėžiama, kada darbdavys privalo tenkinti prašymą dirbti nuotoliniu būdu;
nustatomi konkretūs pareigų pažeidimų tyrimo terminai;
aiškiai reglamentuojamas apmokėjimas už sutrumpintą darbo laiką prieššventinėmis dienomis;
detalizuojama, kaip apmokama darbuotojams, kurių darbo laiko prieššventinę dieną negalima sutrumpinti;
pasyvus budėjimas ištraukiamas iš „pilkosios zonos“ – už jį numatomas didesnis apmokėjimas;
nustatoma aiški atsiskaitymo su atleidžiamu darbuotoju tvarka ir didinami delspinigiai už vėlavimą.
Šie pakeitimai ypač svarbūs, nes dauguma darbo ginčų Lietuvoje kyla būtent dėl darbo užmokesčio ir atsiskaitymo sąlygų.
Daugiau galimybių kolektyvinėms sutartims
Darbo kodekso pakeitimai taip pat stiprina profesinių sąjungų derybines galias. Dalis svarbių garantijų galės būti nustatomos kolektyvinėse sutartyse, pavyzdžiui:
nuotolinio darbo sąlygos ir patiriamų išlaidų kompensavimas;
kompensacijos už laiku neišnaudotas kasmetines atostogas;
nušalinimo nuo darbo terminai ir apmokėjimo tvarka.
Esminė sąlyga – šios nuostatos negali būti taikomos, jei pas darbdavį nėra profesinės sąjungos ir kolektyvinės sutarties.
Streikai ir darbdavių atstovavimas
Siūlomu reguliavimu taip pat iš dalies keičiamas streikų organizavimo ir vykdymo mechanizmas – trumpėja procedūriniai terminai, gerinamos streikuojančių darbuotojų garantijos.
Taip pat tikslinamas darbdavių atstovavimas viešajame sektoriuje.
Nors tai nėra tiesiogiai susiję su individualiomis darbuotojų teisėmis, šie klausimai svarbūs profesinėms sąjungoms, kurios nuosekliai siekia ne tik apginti esamas teises, bet ir jas plėsti, atsižvelgiant į šalies ekonominę ir socialinę raidą.
Kada galima „nukrypti” nuo Darbo kodekso?
Darbo kodekse ir toliau išlieka galimybė tam tikrais atvejais „nukrypti” nuo bendrųjų nuostatų, tačiau tik laikantis griežtų sąlygų. Tai taikoma darbuotojams, kurių atlyginimas siekia ne mažiau kaip du šalies vidutinius darbo užmokesčius.
Pažymėtina, jog tokie susitarimai turi būti aiškiai įtvirtinti darbo sutartyje ir išlaikyti darbdavio ir darbuotojo interesų pusiausvyrą. Nesilaikant šių sąlygų visumos, individualūs nukrypimai nuo Darbo kodekso negalimi.
Svarbu pabrėžti, kad tokia galimybė egzistuoja jau nuo 2017 metų ir taikoma mažiau nei 15 proc. darbuotojų – tiems, kurių atlyginimai siekia apie 5 tūkst. eurų ir daugiau. Didžioji dalis Lietuvos darbuotojų uždirba ženkliai mažiau, todėl šios išimtys jiems netaikomos.
Darbo kodekso pakeitimai nėra tik teisinės formuluotės: tai kasdienio darbuotojų saugumo, aiškumo ir teisingumo klausimas.
Šių metų pokyčiai rodo, kad socialinis dialogas Lietuvoje veikia, o profesinės sąjungos išlieka esminiu garantu, kad darbuotojų balsas būtų girdimas.
LSPK informacija (www.lpsk.lt)
Comments