top of page

Lietuvos sveikatos apsauga 2022 metais: pagrindiniai faktai ir skaičiai

2022-ieji buvo jau treti metai, kai privalomojo sveikatos draudimo sistema veikė keleto besitęsiančių ar naujų krizių sąlygomis. Pernai gegužės 1-ąją baigėsi ekstremalioji situacija dėl COVID-19 ligos, tęsėsi 2021-ųjų liepą prasidėjęs masinis migrantų antplūdis iš Baltarusijos Respublikos ir vasario 24-ąją prasidėjo ekstremalioji situacija dėl Rusijos Federacijos vykdomų karinių veiksmų Ukrainos teritorijoje. Privalomojo sveikatos draudimo fondui (PSDF) teko papildoma finansinė našta, tačiau esant ir tokiai sudėtingai situacijai biudžetą pavyko išlaikyti subalansuotą ir užtikrinti privalomojo draudimo sistemos finansinį tvarumą.


PSDF įplaukų planas viršytas 6 proc. Praeitais metais bendra šalies makroekonominė aplinka buvo palanki PSDF pajamoms rinkti, nes šalyje didėjo ir vidutinis darbo užmokestis (VDU), ir minimalioji mėnesinė alga (MMA), o nedarbo lygis mažėjo. Atsižvelgiant į tai, PSD įmokos augo ir 2022 m. PSDF turėjo 172,5 mln. viršplaninių pajamų, taigi fondo įplaukų planas buvo viršytas 6 proc.

PSDF kreditinis įsiskolinimas neaugo, o PSDF grynosios išlaidos pagal priimtus įsipareigojimus sudarė 2,8 mlrd. eurų – išlaidų planas buvo įvykdytas 97 proc.


Gerėjo gydymo įstaigų finansiniai rezultatai, didėjo darbo užmokestis


Pernai priimtiems sprendimams svarbi aplinkybė buvo jau 2021 m. antrame pusmetyje stebėti kainų pokyčiai. Siekiant bent iš dalies kompensuoti brangstančias energetinių išteklių ir maitinimo sąnaudas gydymo įstaigoms bei sudaryti sąlygas didinti jų darbuotojų darbo užmokestį, praėjusiais metais net 3 kartus buvo didinamos sveikatos priežiūros paslaugų bazinių kainų balo vertės.


2022 m. PSDF rezerve buvo 534 mln. eurų, iš kurių buvo panaudota 103 mln. eurų. Didžioji dalis (43,3 mln. eurų) buvo skirta gydymo įstaigoms papildomai apmokėti už pacientams dėl COVID-19 ligos suteiktas paslaugas; 25,7 mln. eurų – kompensuojamųjų vaistų ir medicinos pagalbos priemonių (MPP) kreditiniam įsiskolinimui mažinti; 14 mln. eurų – besigydančių užsienyje lietuvių išlaidoms apmokėti ir kt.


2021-aisiais iš PSDF lėšų skaičiuojamas įstaigų finansinis rezultatas sudarė -12 mln. eurų ir jis buvo neigiamas didžiojoje dalyje gydymo įstaigų. 2022 m. finansinis rezultatas buvo daugiau nei 6 kartus geresnis, ir gydymo įstaigų, metus baigusių teigiamu finansiniu rezultatu, skaičius taip pat išaugo.


Didėjo ir gydymo įstaigų darbo užmokesčio rodikliai. Nors nuo 2022 metų vadinamieji kovidiniai priedai iš PSDF biudžeto nebebuvo mokami, tačiau nepaisant to VDU gydymo įstaigose didėjo.


Štai gydytojų VDU, tenkantis vienam etatui pernai sausio – spalio mėnesiais sudarė 3 649 eurų, o lapkričio – gruodžio mėnesiais jau kilo 13 proc. ir siekė 4 137 eurų, slaugytojų VDU atitinkamai kilo 16 proc. (nuo 1 787 iki 2 076 eurų).


Reikšmingai pagelbėta migrantams, Ukrainos piliečiams bei sergantiesiems koronavirusu


Migracijos departamento duomenimis, iki šių metų birželio Lietuvą pasiekė apie 4,5 tūkst. neteisėtų migrantų. Dar 2021 m. ligonių kasa buvo įpareigota iš PSDF rezervo apmokėti jų sveikatos priežiūros išlaidas su sąlyga, kad pasibaigus ekstremaliajai situacijai šios rezervo išlaidos bus atkurtos valstybės biudžeto lėšomis. Į rezervą buvo sugrąžinta beveik 1,5 mln. eurų, didžiąją dalį sumos (90 proc.) skyrė Europos Komisija, likusią (10 proc.) – valstybės biudžetas.


Didesnių sveikatos priežiūros išlaidų iš PSDF reikėjo ir iš Ukrainos atvykusiems žmonėms, kurių dauguma yra Ukrainos piliečiai. Sveikatos priežiūros paslaugos Lietuvoje jiems yra teikiamos ir apmokamos nuo 2022 m. kovo. Tam pernai išleista 10 mln. eurų iš PSDF.


2020-2022 m. ekstremaliosios situacijos metu operacijų vadovo sprendimu PSDF lėšomis buvo apmokamas ir nedraustų asmenų gydymas dėl COVID-19 ligos, tačiau pasibaigus ekstremaliajai situacijai visos PSDF patirtos išlaidos – 888 tūkst. eurų – buvo kompensuotos valstybės biudžeto lėšomis. Taip pernai buvo grįžta prie įprastų apmokėjimo sąlygų už aktyvaus gydymo paslaugas įstaigoms, kurios gydė COVID-19 liga sirgusius pacientus.


Išaugo visų paslaugų skaičius


2022 m. toliau didėjo pirminei sveikatos priežiūrai skiriamos lėšos. Vienai iš prioritetinių asmens sveikatos priežiūros paslaugų grupių – pirminei ambulatorinei asmens sveikatos priežiūrai –atiteko virš 18 proc. visų asmens sveikatos priežiūrai skirtų lėšų, t. y. 364 mln. eurų. Kai kurių paslaugų prieinamumui pagerinti gydymo įstaigoms buvo pradėti mokėti 4 nauji skatinamieji priedai:

  • už naują paslaugą – patikrą dėl hepatito C viruso infekcijos;

  • už asmenų skiepijimą nuo COVID-19 ligos;

  • už laboratorinių tyrimų atlikimą užsienietėms nėščiosioms;

  • už natriuretinio peptido tyrimo atlikimą, itin svarbų širdies nepakankamumui diagnozuoti.

Pernai didėjo tiek ambulatorinių, tiek stacionarinių paslaugų skaičius, nors ir nepasiekė 2019-ųjų metų lygio. Ambulatorinių paslaugų (ambulatorinių specializuotų, dienos stacionaro, dienos chirurgijos, ambulatorinės chirurgijos, skubios medicinos pagalbos, stebėjimo) paslaugų buvo suteikta 11 proc., o stacionarinių (aktyviojo ir ilgalaikio gydymo) paslaugų –12 proc. daugiau nei 2021 m.


Greitosios medicinos pagalbos iškvietimų skaičius grįžo į priešpandeminį lygį ir net jį viršijo, šios tarnybos darbui apmokėti buvo išleista beveik 91 mln. eurų PSDF lėšų. 2019 m. šios tarnybos darbuotojai vyko į 651 tūkst. iškvietimų, o pernai – į 663,5 tūkst.


Sparčiai augo ir brangiųjų tyrimų bei procedūrų skaičius. Pernai jų suteikta 674 tūkst. už 96 mln. eurų, t. y. net 11 mln. eurų daugiau nei užpernai. Taip pat 2022-aisiais brangiųjų tyrimų ir procedūrų sąrašas buvo papildytas dviem naujais tyrimais: Prosigna TM genetinio krūties vėžio molekulinių žymenų tyrimu bei kraujo limfocitų atsako į stimuliaciją Mycobacterium tuberculosis antigenais įvertinimo pagal gama interferono išskyrimą tyrimu, atliekamu diagnozuojant vaikų tuberkuliozę.


Siekiant gerinti slaugos paslaugų prieinamumą, kasmet vis daugiau PSDF lėšų skiriama slaugos paslaugoms apmokėti. 2022 m. iš PSDF slaugos paslaugoms apmokėti buvo skirta 129,4 mln. eurų, t. y. beveik 23 proc. daugiau nei 2021 metais.


Praeitais metais iš esmės buvo peržiūrėti palaikomojo gydymo ir slaugos paslaugų teikimo reikalavimai ir nustatytos naujos šių paslaugų kainos. Taip pat buvo gerinamas ambulatorinės paliatyviosios pagalbos paslaugų prieinamumas. 2022 m. ambulatorinių slaugos namuose paslaugų komanda pasipildė dar keliais komandos nariais – įtrauktas kineziterapeutas ir slaugytojo padėjėjas, nustatytas jų teikiamų paslaugų įkainis. Be to, buvo įteisintas klausimynas, kurio pagrindu gali būti teikiamos ambulatorinės slaugos paslaugos namuose.


Pernai įvyko svarbių pokyčių reabilitacijos ir sanatorinio gydymo paslaugų srityje. Išskirtos prioritetinės stacionarinės reabilitacijos paslaugos – teikiamos po infarkto, insulto, sunkių traumų, endoprotezavimo ar onkologinių operacijų. Nustačius naują apmokėjimo tvarką, sudaryta galimybė apmokėti visas viršsutartines paslaugas kiekvieną mėnesį.


2022 m. medicininės reabilitacijos paslaugų teikimo mastas (lovadienių skaičius) pasiekė ikipandemines apimtis – daugiau nei 308 tūkst. asmenų buvo suteikta 1,9 mln. paslaugų už 111 mln. eurų.


Kompensuojamiesiems vaistams ir MPP išleista gerokai daugiau


2022 m. Lietuvoje kompensuojamuosius vaistus ir (MPP) vartojo apie 1,2 milijono pacientų, t. y. apie 43 proc. visų Lietuvos gyventojų. Iš jų vyresni nei 60 metų gyventojai, vartoję kompensuojamuosius vaistus ir naudoję kompensuojamąsias MPP, sudarė apie 83 proc. visų tokio amžiaus Lietuvos gyventojų. Dėl senstančios populiacijos ir didėjančio ambulatorinių sveikatos priežiūros paslaugų teikimo masto kompensuojamųjų vaistų ir MPP skiriama vis daugiau, jų vartojimas didėja. Taigi ir PSDF išlaidos kompensuojamiesiems vaistams ir MPP (be priemokų) praeitais metais gerokai išaugo ir siekė 458 mln. eurų (2021 m. – 390,5 mln. eurų), o bendra priemokų suma pernai sudarė 39 mln. eurų, t. y. 5,7 mln. eurų daugiau nei 2021 m.


Labiausiai pažeidžiamoms gyventojų grupėms, t. y. 75 metų ir vyresniems pacientams, taip pat vyresniems kaip 65 metų mažas pajamas gaunantiems asmenims bei neįgaliesiems, buvo sudaryta galimybė gauti kompensuojamuosius vaistus ir MPP nemokant paciento priemokos. Šių asmenų skaičius pernai sudarė 341 tūkst., o išlaidos priemokoms padengti siekė 19 mln. eurų.


Praeitais metais Lietuvoje buvo kompensuotos daugiau nei 2 200 vaistų (prekiniais pavadinimais) įsigijimo išlaidos, buvo pradėti kompensuoti 16 bendrinių pavadinimų vaistai, skirti išsėtinei sklerozei, psichikos ir elgesio sutrikimams dėl opioidų vartojimo, opiniam kolitui, skrandžio, krūties, prostatos ligoms ir dar daugeliui kitų ligų gydyti.


Taip pat pernai buvo siekiama didinti jau kompensuojamų MPP kiekį ir pradėta kompensuoti, išrašant receptus, tracheoezofaginių kalbamųjų protezų priedų įsigijimo išlaidas onkologinėmis ligomis sergantiems pacientams bei padidintas leidžiamas išrašyti kompensuojamųjų plokštelių kiekis stomuotiems pacientams ir gydomųjų tvarsčių kiekis įvairių tipų žaizdoms gydyti. Didelis dėmesys buvo skiriamas pacientų, besigydančių nuo pirmojo tipo diabeto, naujų gliukozės kiekio kraujyje stebėjimo sistemų poreikiui patenkinti. Šiems asmenims buvo pradėtos kompensuoti nuolatinio gliukozės kiekio stebėjimo sistemos. Kasmet PSDF lėšomis kompensuojant vis daugiau slaugai reikalingų priemonių, didėja slaugos prieinamumas ir mažėja namų ūkių išlaidos šioms priemonėms.


Pradėtos kompensuoti pažangesnės priemonės


Išlaidos centralizuotai apmokamiems vaistams ir MPP 2021 ir 2022 metais išliko panašios ir siekė apie 54 mln. eurų. 2022 m. į Centralizuotai apmokamų vaistinių preparatų ir MPP sąrašą buvo įrašytos 2 naujos MPP: kateteriai kanaloplastikai, kuriais gydomos akių ligos bei inkstų arterijos denervacijos kateteriai, implantuojami tada, kai kraujospūdžio neįmanoma kontroliuoti kitais būdais.


Itin svarbi žinia, kad 2022 m. endoprotezavimo operacijų skaičius grįžo į priešpandeminį lygį ir jį net šiek tiek viršijo. 2019 m. buvo atlikta 8 632 operacijos, o pernai šis skaičius pasiekė 8 883.


Taip pat praeitais metais didėjo skaičius pacientų, gavusių labai retų žmogaus sveikatos būklių gydymo ir gydymo nenumatytais atvejais kompensavimą. Valstybinė ligonių kasa išdavė 532 garantinius raštus pagal gydymo įstaigų prašymus kompensuoti 318 pacientų (iš jų – 98 nauji pacientai), kuriems buvo diagnozuotos labai retos būklės, gydymo išlaidas. Tam 2022 m. buvo skirta 13,2 mln. eurų. Tuo tarpu užpernai toks gydymas kompensuotas 270 pacientų už 10,8 mln. eurų.


Didžiausia dalis lėšų retoms būklėms gydyti tenka vaistams, skiriamiems sergantiesiems ypač retomis metabolinėmis ligomis, spinaline raumenų atrofija, Diušeno raumenų distrofija ir labai retomis onkologinėmis ligomis.


Kasmet kompensuojama vis daugiau nuomojamų medicinos priemonių. Nuo pernai metų balandžio insulino pompų nuomos išlaidos kompensuojamos visiems žmonėms, sergantiems I tipo cukriniu diabetu, nepriklausomai nuo jų amžiaus. Be to, buvo supaprastintos opioidinių analgetikų infuzijai skirtų priemonių skyrimo sąlygos.


Ortopedijos techninių priemonių ir medicinos priemonių pernai metais taip pat buvo išduota daugiau nei 2021-aisiais, jas gavo daugiau nei 88 tūkst. žmonių. Šių priemonių kompensavimo išlaidos siekė 17,2 mln. eurų.


Praeitais metais kaip medicinos priemonės buvo pradėti kompensuoti akinių lęšiai, taip pat po du klausos aparatus yra išrašoma vyresniems nei 24 metų apdraustiesiems, o vaikams kompensuojami technologiškai pažangesni, naujesnės kartos klausos aparatai. Be to, OTP sąrašas papildytas naujos kartos šlaunies protezais su mikroprocesoriumi valdomu kelio sąnariu.


Daugėjo pasitikrinusiųjų pagal prevencines programas


Didžiausia sveikatos programoms ir kitoms sveikatos draudimo išlaidoms skirta suma pernai teko dantų protezavimo paslaugoms – net 50,8 mln. eurų. Didėjo PSDF išlaidos ir vienam asmeniui, kuriam suteiktos protezavimo paslaugos (nuo 569 iki 628 eurų), taip pat augo žmonių, gavusių šias paslaugas, skaičius – nuo 65 iki 81 tūkst.


Dar 30,8 mln. eurų sudarė išlaidos penkioms prevencinėms programoms finansuoti. Skaičiuojama, kad šiuo metu Lietuvoje yra daugiau nei 1,4 mln. žmonių, kurie gali nemokamai gauti prevencinėse programose numatytas paslaugas, t. y. nemokamai išsitirti dėl gimdos kaklelio, krūties, storosios žarnos ir priešinės liaukos vėžio bei širdies ir kraujagyslių ligų.


Laiku užkirtus kelią ligai, išsaugoma asmens sveikata ir darbingumas, nereikia kreiptis į specialistus dėl tolesnio gydymo, taupomas gydytojų darbo laikas, išvengiama didesnių gydymo išlaidų. Valstybinės ligonių kasos duomenimis, žmonių, gavusių paslaugas pagal beveik visas prevencines programas, skaičius pernai buvo didesnis, palyginti su 2021 m. ir siekė nuo 43 iki 63 proc.


2022 m. PSDF ataskaitų rinkiniams pritarė Privalomojo sveikatos draudimo taryba. Dokumentus taip pat svarstys Vyriausybė ir Seimas.


2022 m. PSDF biudžeto vykdymo ataskaitas galima rasti čia.

(Pexels nuotr.)


Ligonių kasos kviečia:

10 views
bottom of page