Lapkričio 25-oji - tarptautinė kovos su smurtu prieš moteris diena

Lapkričio 25-oji - tarptautinė kovos su smurtu prieš moteris diena. Šią dieną daugelis organizacijų pasidabina oranžine spalva, taip reikšdamos nepritarimą visų formų smurtui prieš moteris.


Tarptautinė profesinių sąjungų konfederacija (ETUC) šią dieną atkreipia dėmesį į priekabiavimą darbe. ETUC kviečia atnaujinti įstatymus prieš smurtą darbo vietoje, kad būtų apsaugotos iš namų dirbančios moterys nuo priekabiavimo internetu. Tokia grėsmė atsiranda, kai darbdaviai naudoja įvairius sekimo ir stebėjimo įrenginius.

Covid fronto linijoje dirbančios moterys, ypač teikiančios įvairaus pobūdžio priežiūros paslaugas, parduotuvių darbuotojos ir valytojos krizės metu susiduria su vis didesne prievarta. Tačiau didžioji dalis priekabiavimo darbo vietoje, su kuria susiduria moterys, perėjo į elektroninę erdvę, kai daugybė įmonių pradėjo naudoti trikdančias stebėjimo ir sekimo priemones.

Siekdamos įveikti naują grėsmę, profesinės sąjungos ragina šalis ratifikuoti naują Tarptautinės darbo organizacijos (TDO) konvenciją, kuri įpareigotų jas užkirsti kelią kibernetinėms patyčioms ir priekabiavimui bei kovoti su jomis.


LR Socialinės apsaugos ir darbo ministerija teigia, kad šiuo metu Lietuvoje galiojančiuose teisės aktuose nėra apibrėžiamas smurtas prieš moteris artimoje aplinkoje, apsiribojama tik smurtu artimoje aplinkoje neišskiriant lyties, tačiau naujame Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje ir smurto prieš moteris artimoje aplinkoje įstatymo projekte Socialinės apsaugos ir darbo ministerija siūlo apibrėžti smurtą prieš moteris artimoje aplinkoje.


Apibrėžiamas smurtas prieš moteris artimoje aplinkoje


Statistiniai duomenys rodo, kad smurtas artimoje aplinkoje kur kas labiau paliečia moteris. Dažniausiai smurtas prieš moteris siejamas su istoriškai susiklosčiusiais nelygiais vyrų ir moterų galios santykiais. Iš kartos į kartą vis dar perduodami stereotipai apie tai, kad vyrai moterų atžvilgiu užima aukštesnę padėtį visuomenėje ir šeimoje ir gali naudoti smurtą savo interesams užtikrinti. Smurtą artimoje aplinkoje taip pat skatina menki įgūdžiai, kaip konfliktus spręsti be smurto, bei vaikystėje išmokti smurtinio elgesio modeliai iš tėvų.

Atnaujintame įstatymo projekte smurtas prieš moteris artimoje aplinkoje apibrėžiamas kaip artimoje aplinkoje veikimu ar neveikimu moteriai daromas tyčinis fizinis, psichinis, seksualinis, ekonominis ar kitas poveikis, dėl kurio moteris patiria fizinę, turtinę ar neturtinę žalą.

Smurto prieš moteris sureikšminimas įstatymo lygmeniu parodo, kad valstybė pripažįsta lyčių nelygybės problemą. Manoma, kad smurtas artimoje aplinkoje prieš moteris yra glaudžiai susijęs su lyčių nelygybe, kuri tuo pat metu yra ir smurto šeimose priežastis, ir pasekmė.


Apsauga nuo smurto šeimoje: apsaugos orderis ir smurtinio elgesio keitimo mokymai


Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos kartu su socialiniais partneriais parengtame atnaujintame Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje ir smurto prieš moteris artimoje aplinkoje įstatymo projekte, numatoma įvesti apsaugos nuo smurto orderį, kuris ateityje turėtų užtikrinti efektyvesnę nukentėjusio asmens apsaugą. Kita naujovė – pareiga išklausyti smurtinio elgesio keitimo mokymus, o visuomenės nariai turėtų privalomai pranešti policijai apie smurtą artimoje aplinkoje patyrusį žmogų, kuriam gali būti reikalinga neatidėliotina pagalba.


Straipsnyje panaudota Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos ( https://www.lpsk.lt/2020/11/25/nauja-gresme-moterims-darbe-priekabiavimas-internetu/ ) ir LR Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ( https://socmin.lrv.lt/lt/naujienos/kovos-su-smurtu-pries-moteris-diena-demesys-lyciu-nelygybes-problemai ) viešinama informacija.


14 views