Konferencijos, skirtos Pasaulinei oraus darbo dienai, apžvalga

Updated: Oct 12


2020 m. spalio 7 d. minima tarptautinė oraus darbo diena.

Šio dienos proga Baltijos jūros profesinių sąjungų tinklo (BASTUN) atstovai organizavo nuotolinę konferenciją, kurioje profesinių sąjungų lyderiai ir ekspertai diskutavo apie socialinio dialogo vaidmenį atliepiant pandemijos pasekmes Baltijos jūros regione.

Konferencijos įrašas anglų kalba patalpintas youtube platformoje adresu https://www.youtube.com/watch?v=MybvB_CQjes&ab_channel=NordenfacketNFSNordensfackligasamorganisation


Konferenciją atidarė ir pasveikino Lizette Risgaard, Danijos profesinių sąjungų konfederacijos prezidentė, Tarptautinės ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos Profesinių sąjungų patariamojo komiteto (EBPO TUAC) viceprezidentė ir Inga Ruginienė, Baltijos jūros regiono profesinių sąjungų tinklo prezidentė, Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkė.

Konferencijos nuotoliniu būdų galėjo klausytis visi susidomėję profsąjungų nariai.

Pirmosios sesijos metu 'COVID-19 krizės įtaka Baltijos jūros regionui‘ kalbėjo Pierre Habbard, EBPO Profesinių sąjungų patariamojo komiteto generalinis sekretorius.

Jis savo pranešime paminėjo kompleksišką covid-19 pandemijos poveikį šalims, milžinišką krūvį, tekusį sveikatos sektoriaus darbuotojams. Dauguma pramonės sektorių patyrė milžiniškus nuostolius, ekonominį nuosmukį ir tik keletas sričių iš to turėjo naudos- tai pirmiausiai skaitmeninių technologijų sektorius. Pranešėjas teigė, kad darbo rinkos ir darbuotojai yra mažiausiai apsaugoti, o vyriausybėms teko dėti pastangas ir skirti paramą, siekiant apsaugoti darbuotojus ir verslus nuo milžiniškų nuostolių.

Christophe André, EBPO Ekonomikos departamento vyresnysis ekonomistas pristatė pranešimą, kuriame analizavo Baltijos regiono šalių ekonominės situacijos pokyčius karantino metu, lygino su kitomis šalimis - JAV, Japonija.

Pranešėjas paminėjo, kad karantino metu labiausiai nukentėjo kelionių organizavimo, restoranų verslai, transporto, tarptautinės prekybos sektorius. Baltijos šalyse rececija yra kiek žemesnė nei kitose šalyse. Šiaurės šalių ekonomika nukentėjo mažiau, nes nebuvo itin griežto karantino. Tačiau ilgalaikis poveikis šalių ekonomikai yra gana neaiškus. Situacija labai greit keičiasi, kai kurie darbai išnyksta, jų vietoje kuriasi naujos darbo vietos. Išlieka svarbi didėjančio nedarbo problema. Vis dar išlieka dideli iššūkiai profsąjungoms, kompanijoms ir vyriausybėms bei socialinio dialogo plėtrai. Pagal statistinius duomenis, Lietuva gerai tvarkėsi krizės metu ir nukentėjo mažiau, buvo trumpas ribojimų periodas, gera prekybos sistema, eksporto ir importo balansas.

Antroji sesija. Profesinių sąjungų intervencijos

LPSK pirmininkė Inga Ruginienė papasakojo, kaip Lietuva tvarkėsi covid- 19 pandemijos metu. Pranešėja teigė, kad pirmą pusmetį turėjome išmokti gyventi kitaip nei įpratę,- didelio streso sąlygomis, situacijoje, kuri reikalavo daug pokyčių. Profsąjungos nebuvo pasiruošę tokiam sunkiam periodui. Buvo aktyvus laikas ir puikios galimybės parodyti ką mes veikiame, su kokiais sunkumais susiduriame. Darbuotojų pečius prislėgė sunkumai, daug darbuotojų neteko darbo, dirbantiems buvo mažinami atlyginimai, siekiant saugumo, buvo taikomi įvairūs ribojimai. Reikėjo apsaugoti darbuotojų sveikatą ir darbo vietas, saugoti nuo atleidimų. Profsąjungų darbuotojai dirbo 24 val per parą, solidariai konsultavo dirbančiuosius, nepriklausomai nuo to, ar jie buvo profsąjungų nariai. Vyriausybė skyrė finansinius resursus, kad būtų išsaugoma dalis darbo užmokesčio darbuotojams. 2 kartus buvo mėginta pasinaudoti situacija ir pakeisti darbo kodeksą, kad darbdaviai turėtų teisę vienpusiškai keisti darbo sąlygas, tačiau profsąjungoms pavyko tai sustabdyti. Vasaros metu karantinas buvo atšauktas, bet ne viskas sugrįžo į ansktesnes vėžes. LT atsigavo po karantino, ekonomistai teigia, kad tvarkomės gerai, ekonomika palaipsniu atsigauna. Darbdaviai gavo finansavimą iš vyriausybės ir ES fondų, tačiau dabar reikia padėti darbuotojams, kurie neteko darbo ar dalies atlyginimo ir pajamų. Su vyriausybe diskutavome dėl minalios algos. Darbdaviai nenori kelti algų, nenori gerinti darbo salygų, nes jų teigimu- dabar netinkamas laikas. Kaip profsąjungos- nesutinkame. Liūdna, kad vyriausybė laukia rinkimų ir nenori priimti svarbių sprendimų. Pranešėja informavo, kad LPSK organizuoja protesto akciją, kurios metu reikalaus didinti MMA ir geresnių darbo sąlygų dirbantiesiems.

Piotr Ostrowski (Lenkija) teigė, kad visos šalys epidemijos metu nukentėjo be išimčių. Lenkijoje nacionaliniu lygiu buvo priimami nauji teisės aktai, sukurtas priemonių paketas vadinamasis 'antikrizinis skydas‘ – siekiantis vyriausybės pastangomis sureguliuoti šalies darbo rinką. Pramonės kompanijos, kurios nukentėjo nuo karantino, gavo paramą- transporto, pramonės įmonės, kelionių agentūros, ypač kompanijos, dirbančios globalioje tiekyboje. Profsąjungos buvo informuojamos apie tesiės aktus ir jų pataisas bei pakeitimus. tačiau to proceso negalima pavadinti tikromis derybomis ar konsultacijomis, nes darbuotojų atstovai gaudavo didelės apimties dokumentus ir turėjo tik keletą dienų juos įvertinti ir pareikšti savo nuomonę, nors buvo sunku fiziškai viską atidžiai peržiūrėti. tačiau profsąjungos dirbo nepaisant darbo laiko, organizuodavo video konferencijas, kurių metu aptardavo savo pozicijas.

Vyriausybė teikė paramą, kurios šaltinis buvo nedarbo ir kitų fondų lėšos, sukauptos iš darbuotojų įmokų. Pranešėjas teigė, kad profsąjungos negavo pakankamai lauktos pagalbos, kurios tikėjosi. Socialinis dialogas vyko video konferencijų metu, teko glaudžiai bendradrbiauti su darbdavių organizacijomis, siekti sutarimų bendrais klausimais ir spausti vyriausybę. pranešėjas pasidžiaugė, kad nuo 2021 m. šalyje didės MMA. Nors profesinės sąjungos tikėjosi, kad MMA didės daugiau, tačiau džiaugėsi kad iš viso didėja, nes pirmą kartą šalies MMA pasieks 50 proc. vidutinio darbo užmokesčio.

Pekka Ristekä, Suomijos profesinių sąjungų konfederacijos atstovė teigė, kad Suomijoje karantino laikotarpiu buvo aktyvi socialinė patnerystė. Tapo aišku, kad COVID turės sunkias pasėkmes šalies ekonomikai ir darbuotojams. Profsąjungos siekė apginti darbuotojus, todėl vyko aktyvus socialinis dialogas, buvo siūlomi įvairūs pasiūlymai. Darbo netekusiems darbuotojams buvo mokamos nedarbo išmokos, įvairios naudingos nuostatos buvo įtrauktos į teisės aktus ir kolektyvines sutartis. Suomijoje egzituoja gera kolektyvinių sutarčių sitema, reglamentuojanti darbo užmokestį. Profsąjungos apgynė darbuotojus, nes gerai veikia socialinė partnerystė.

Heidi Rønne, Danijos profesinių sąjungų konfederacijos atstovė teigė, kad susidūrus su COVID pandemija pirmi sprendimai buvo nukreipti siekiant sumažinti poveikį darbuotojams. Buvo stiprus smūgis ekonomikai, mažėjo darbo vietos, daugėjo bedarbių. Karantino metu profsąjungų lyderiai rinkosi norėdami aptarti kaip apginti darbotojų darbo vietas. Teko derėtis su darbdaviais ir ieškoti kompromisų. Reikėjo numatyti kompensacijas darbuotojams, kurie neteko darbo, tam reikėjo pokyčių ir naujų sistemų. Problema vis dar išlieka aktuali, ypač laukiant antros susirgimų bangos. Buvo susitarta, kad kompanijos gali sukurti trumpesnio darbo laiko schemas - darbuotojai gali dirbti dalį darbo laiko, o likurį periodą- gauti nedarbo išmokas. Problemas patyrė šeimos, turinčios vaikų, nes vaikai iš mokyklų buvo perkelti mokytis namuose. Buvo derinama, kad būtų galimybė prižiūrėti vaikus ir šeimai gauti pajamas. Buvo sunku, tačiau efektyvus socialinis dialogas labai padėjo spręsti problemas. Akivaizdu, kad įstaigos, kuriose galima derėti su socialiniais partneriais, greičiau pradeda atsigauti. Koronaviruso protrūkio pasekmės rimtos, bet ne katastrofiškos. Stiprus sociainiai partneriai padeda užtikrinti stabilumą – toks bendradarbiavimas sukuria ‚abipusio laimėjimo‘ (win- win) situaciją – pasiekiama nauda darbuotojams, darbdaviams ir visai visuomenei.

Diskusiją apibendrino Christophe André, EBPO Ekonomikos departamento vyresnysis ekonomistas, kuris pabrėžė socialinio dialogo ir bendradarbiavimo svarbą. Pirmomis covid pandemijos savaitėmis reikėjo visoms šalims ieškoti sprendimų, stengtis išsaugoti darbo vietas ar sukurti naujas. Svarbu visų partnerių dalyvavimas. Taip pat mokymai, informavimas, pagalba netekusiems darbo surandrant naują darbą. Norint užtikrinti sąžiningą įdarbinimą, reikia daugiau tarptautinio bendradarbiavimo, ryšių tarp šalių, sprendžiant darbo jėgos klausimus. Svarbu, kad vyriausybės vykdytų tinkamą politiką ieškant išeičių iš krizės. Vyriausybės dažnai ieško greitų sprendimų ir rezultatų, bet reikia galvoti ir apie ilgalaikius srendimus ateičiai.

Trečioji sesija. „Globalus susitarimas ir orus darbas“

Veronica Nilsson, EBPO Paramos Globaliam susitarimui padalinio vadovė, teigė, kad buvo labai svarbu reaguoti į darbo rinkos krizę Covid pandemijos metu. Milžiniškos problemos buvo nedarbas, ypač mažas pajamas gaunančių asmenų šeimose, itin pažeidžiami buvo dirbantys pagal individualią veiklą asmenys, susiduriantys su mažom galimybėm gauti sveikatos paslaugas ir socialinę apsaugą. Dideles problemas patyrė skurdžiai gyvenantys žmonės.

Socialinis dialogas turėjo padėti spręsti šias problemas, sutarti, kaip tinkamai paskirstyti lėšas, suderinti darbą, darbo laiką, atlyginimus ir t.t., nes socialinis dialogas padeda įveikti iššūkius.

Lektorė pristatė iniciatyvą skatinti socialinį dialogą. Jos pristatytame projekte dalyvauja 20 pasaulio šalių vyriausybių partneriai, verslo partneriai, profsąjungos (40), kiti dalininkai - tarptautinės organizacijos. Vyksta diskusijos dėl socialinės partnerytes. Sukurta platforma pasidalinti patirtimi, vyksta webinarai, rengiamos publikacijos.

Kiti lektoriai pasidalino savo patirtimi ir socialinio dialogo plėtros nauda, kovojant su covid-19 pandemijos sukeltomis grėsmėmis darbo rinkose.

Parengė

Aušra Volodkaitė

LSSO prezidentė

24 views

© 2018 Lietuvos slaugos specialistų organizacija. Visos teisės saugomos