(Liečia biudžetinį sektorių)
Prasidėjo diskusijos dėl Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) parengtų biudžetinių įstaigų darbuotojų apmokėjimo pakeitimų.
Profesinių sąjungų atstovus papiktino, jog ministerija įstatymų projektus parengė nesitarusi su socialiniais partneriais, todėl nors ir teikė pastabas ir pasiūlymus, tačiau reikalavo susitikimo su projekto rengėjais.
Toks susitikimas įvyko rugsėjo 19 d. Jame viceministras Vytautas Šilinskas priminė, jog vienas iš šios vyriausybės tikslų buvo reformuoti valstybės tarnybą. Valstybės tarnybos įstatymas esą pasiekus tam tikrų kompromisų su profesinėmis sąjungomis buvo priimtas. Anot viceministro, vadovautasi principais į viešąjį sektorių pritraukti stiprių vadovų ir dereguliuoti sistemą. Reformos iniciatorių manymu, darbo užmokesčio sistema turėtų būti nustatoma ne įstatymu, o kiek įmanoma daugiau įstaigos lygmeniu. V. Šilinsko teigimu, tada yra daugiau galimybių vadovui ir darbuotojams susitarti dėl tinkamo atlygio sistemos modelio.
Būtent vadovaujantis priimtu Valstybės tarnybos įstatymu buvo rengiamas ir Valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo ir komisijų narių atlygio už darbą įstatymo projektas.
Nuotoliniame pasitarime dalyvavo virš 100 suinteresuotų organizacijų, įstaigų, profesinių sąjungų atstovų. SADM Darbo teisės grupės vadovė Vita Baliukevičienė pristatė siūlomų pakeitimų esmę. Šiuo metu yra virš 98 tūkst. biudžetinių įstaigų darbuotojų (neįskaitant švietimo), 21 tūkst. iš jų atlyginimus gauna pagal minimalų koeficientą. Pertvarkos tikslas – suvienodinti darbo vertinimo ir darbo užmokesčio sistemas, suteikti daugiau įgaliojimų darbuotojams bei padidinti minimaliuosius koeficientus.
Esminiai skirtumai nuo dabartinės situacijos: vadovams paliekamas koeficientų intervalas (maksimalus – toks, koks numatytas Valstybės tarnybos įstatyme), kitiems darbuotojams numatomos tik minimalios koeficientų ribos, o „viršus“ – kaip įstaigos vadovo maksimalaus koeficiento. Tokiu būdu esą atsiranda lankstumo. Taip pat atsisakoma įstaigų skirstymo į grupes pagal pareigybių skaičių bei darbuotojų diferencijavimo pagal profesinę arba vadovaujamojo darbo patirtį.
Projekte numatyti minimalūs koeficientai yra didesni, nei šiuo metu, tam bus skirta papildomai 38 mln. eurų. Taip pat atsisakoma kintamosios darbo užmokesčio dalies, vietoje to siūlomi kiti galimi skatinimo būdai. Priemokų ir skatinimo dydžiai suvienodinti su Valstybės tarnybos įstatymu.
Darbo užmokesčio sistema nustatoma kolektyvinėse sutartyse, jeigu jos nėra, nustato vadovas, įvykdęs informavimo ir konsultavimo procedūras.
Pareiginės algos bazinis dydis nuo 2024 m. sausio 1 d. jau yra nustatytas įstatymu – 1785,4 euro. Jis paskaičiuotas pagal 2022 m. vidutinį šalies darbo užmokestį, o pagal įstatymą asignavimai darbo užmokesčiui įstaigoms perskaičiuojami ne rečiau kaip kas 2 metus. Tad kitos derybos dėl bazinio dydžio kėlimo galimos tik 2025 metais rengiant 2026 metų biudžetą.
Tiek profsąjungų, tiek kitų įstaigų ir organizacijų atstovai išsakė daug nepasitenkinimo parengtais projektais. Visų pirma – jau anksčiau priimtu įstatymu numatytas darbo užmokesčio „užšaldymas“ trejiems metams. Naujoji darbo užmokesčio tvarka turi įsigalioti jau nuo sausio 1 d., tad visiškai neaišku, kaip bus formuojami įstaigų biudžetai. LPSK pirmininkė Inga Ruginienė iškėlė klausimą – hipotezę, ar nebus taip, kad įstaigų biudžetai bus formuojami ne pagal poreikį (pagal darbuotojų veiklos įvertinimus ir kompetencijas), o tiesiog bus skiriama pinigų suma, kurią kažkaip turės padalinti įstaigos vadovas. Į šį klausimą nebuvo atsakyta, tačiau skuba ir tai, kad visoms šioms pertvarkoms neskiriama papildomai lėšų (išskyrus minimalių koeficientų pakėlimui) rodo, jog viešajam sektoriui teks dar labiau veržtis diržus.
Teatrų ir koncertinių įstaigų atstovai ypač prieštaravo dėl kintamosios atlyginimo dalies panaikinimo. Šių įstaigų veiklos specifika reikalauja, jog darbuotojams ši dalis yra vis kitokia kiekvieną mėnesį ir priklauso nuo to, kiek vaidmenų atliko ar keliuose koncertuose dalyvavo atlikėjas. Tuo tarpu naujoji tvarka numato vieną eilinį veiklos vertinimą metuose (gali dar būti vienas neeilinis), kurio rezultatas arba leis darbuotoją skatinti nuo pareiginės algos koeficiento pakėlimo iki padėkos (!), arba nieko nekeisti.
Tuo tarpu tokių įstaigų, kaip. Pvz., Migracijos departamentas, darbuotojų „kūrybiškumui“ ar efektyvumui, už ką jie galėtų būti skatinami po veiklos vertinimo, erdvės nėra, nes jie dirba griežtai pagal protokolą.
Viceministras kartojo, jog pertvarkos kryptis – eiti link Vakarų Europos, kad darbo apmokėjimo sistema viešajame sektoriuje būtų nustatyta ne Seimo ir įstatymo, o tariantis įstaigose. Jis taip pat teigė, jog rengiamais įstatymais nesprendžiamas finansavimo trūkumas ir žadėjo, kad Valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo ir komisijų narių atlygio už darbą įstatymo projektas bus koreguojamas ir dar kartą teikiamas profsąjungoms derinti.
LPSK yra nusiuntusi savo pastabas ir pasiūlymus dėl šio įstatymo projekto. Jai susirūpinimą kelia tai, kad įstatymu nustatomi tik minimalūs darbuotojų pareiginės algos koeficientai, o įstaigos vadovui paliekama diskrecijos teisė įstaigos darbo apmokėjimo sistemoje nustatyti aukštesnių koeficientų nustatymo kriterijus bei pačius koeficientus. „Įstatymo projektas nenustato baigtinio kriterijų sąrašo, o pateikia tik pavyzdinį, taip suteikdamas laisvę įstaigos vadovui pačiam susikurti kriterijus pagal savo subjektyvius įsitikinimus ir jais vadovautis“, – teigiama LPSK rašte.
Įstatymo rengėjams LPSK taip pat priminė Konstitucinio Teismo 2015 m. nutarimą, kuriame teigiama, kad valstybės tarnautojų (taip pat ir visų iš valstybės (savivaldybės) biudžeto atlyginimą gaunančių asmenų) darbo užmokestis turi būti nustatomas įstatymu.
LPSK savo rašte nurodo, kad įstatymo projektas nenumato įpareigojimo (tik rekomenduoja) susiderėti dėl darbo apmokėjimo sistemos, tai reiškia, kad vadovui paliekama galimybė visiškai nesiderėti dėl darbo apmokėjimo sistemos, o pradėjus derybas jas nutraukti ir savo nuožiūra tokią patvirtinti.
Aštriai kritikuojamas yra ir numatomas biudžetinių įstaigų darbuotojų veiklos vertinimas. LPSK nuomone, pats veiklos vertinimas kaip reiškinys valstybiniame sektoriuje yra ydingas ir formalus, kadangi negali sukelti tokių pačių pasekmių, kaip privačiame sektoriuje, t.y. biudžetinės įstaigos gyvena savo biudžetų ribose, neuždirba ir neskirsto papildomų lėšų, todėl negali ir neturi diskrecijos teisės spręsti, kiek padidinti darbo užmokestį gerai dirbančiam darbuotojui.
Visi LPSK pasiūlymai Valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo ir komisijų narių atlygio už darbą įstatymo projektui – čia.
LPSK informacija