Informacija dalijasi Lietuvos profesinių sąjungų konfederacija, www.lpsk.lt
Lapkričio 24 d. nuotoliniu būdu įvykusį Lietuvos trišalės tarybos posėdį pradėjo socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis, kuris baigdamas savo kadenciją padėkojo tarybos nariams už bendrą darbą, gerą atstovavimą savo organizacijoms, socialinį dialogą.
Socialinės apsaugos ir darbo viceministrė Eglė Radišauskienė pristatė formuojamą Lietuvos poziciją dėl Europos Komisijos spalio 28 d. pristatytos direktyvos, kuria siūloma reguliuoti minimalaus mėnesinio atlyginimo (MMA) nustatymą. Ji paaiškino, kad direktyva būtų taikoma toms valstybėms, kur kolektyvinių sutarčių aprėptis yra mažesnė nei 70 procentų, tuo metu Lietuvoje šis rodiklis siekia 20 procentų. Direktyvos esmė – tai pirmiausia skatinti tartis kolektyviai arba MMA nustatyti teisės aktuose. Anot viceministrės, nors direktyvos nuostatos Lietuvai būtų aktualios, tačiau mano, jog darbo užmokesčio sistemos nustatymas valstybėse narėse negalėtų būti įtvirtinamas direktyviniu būdu, o galėtų būti labiau rekomendacinis.
Darbdavių pusė teigė palaikytų tokią Lietuvos poziciją, nes esą ES neturėtų nurodinėti, kaip kiekviena šalis turėtų gyventi. Tuo tarpu profesinės sąjungos pasisakė už tokios direktyvos būtinybę.
„Direktyva tikrai turi būti. Mes jau anksčiau esame pasisakę kategoriškai prieš rekomendacijas ir manome kad šis teisės aktas turi turėti direktyvos kūną. Nesuprantama darbdavių pozicija, nes pateiktas EK projektas nėra toks ambicingas, kokio profsąjungos siekia. Nieko baisaus, dėl ko turėtų griūti šalies sistema, nėra“, – kalbėjo LPSK pirmininkė Inga Ruginienė.
Kadangi diskusijos šiuo klausimu tik prasidėjusios ir ES mastu, jokio nutarimo Trišalė taryba nesuformulavo.
Darbotvarkėje numatyti klausimai dėl Lietuvos Respublikos 2021 metų valstybės biudžeto projekto ir „Sodros“ 2021 metų biudžeto projekto pristatymo atidėti, nes projektai šiuo metu yra koreguojami Vyriausybėje.
Situaciją darbo rinkoje pristatė Užimtumo tarnybos vadovė Inga Balnanosienė. Jos teigimu, Lietuvoje užimtumas mažėja, labiausiai – paslaugų sektoriuje. Šiuo metu nedarbas yra 11,9 proc., pernai tokiu metu buvo 8,4 proc. Kaime nedarbas mažėjo, mieste – augo. 34 tūkst. naujų bedarbių, anot direktorės, „išlindo“ iš šešėlio, dalis jų – grįžę iš užsienio, kiti – kurie dirbo regionuose nelegaliai, ypač tai išryškėjo Vilniaus rajone. Bedarbių amžius – įvairus, mažiau jaunimo, labai daug 50-60 m. žmonių.
Daugiau informacijos ir skaičių – UŽT prezentacijoje.
Kitas – neeilinis Trišalės tarybos posėdis numatytas gruodžio 7 d. Jame bus svarstomi du klausimai: dėl paramos kriterijų ir paramos priemonių nuo COVID-19 nukentėjusiems verslo sektoriams bei MMA kitiems metams nustatymo.