top of page

Gegužės 1-ąją – eitynės ir mitingas už laisvę nevaržomai ginti savo teises


Šiemet gegužės pirmąją – Tarptautinę darbo dieną – Lietuvoje minėsime eitynėmis (pradžia – 11 val. prie Seimo) ir mitingu reikalaudami nevaržyti darbuotojų teisių į gynybą ir laisvės streikams.


Streikas dažnai yra vienintelė darbuotojų priemonė apsiginti nuo išnaudojimo darbe. Ne be streikų buvo iškovotos tokios teisės, be kurių dabar neįsivaizduojame savo darbinio gyvenimo: 8 val. darbo diena, dvi poilsio dienos per savaitę, atostogos, ligos ar nedarbo išmokos ir kt. Be streikų darbuotojai realiai neturi jokios atsvaros darbdaviams, kurių pusėje yra dideli ištekliai ir galia.


Lietuvos Konstitucijos 51 straipsnis sako: „Darbuotojai, gindami savo ekonominius ir socialinius interesus, turi teisę streikuoti“. Tačiau:

  • Dabartiniai įstatymai įpareigoja darbuotojus pereiti bent tris derybų procedūras iki kol įgyjama teisė streikuoti. Praktikoje šios procedūros gali užtrukti iki dvejų metų. Per šį laiką darbdaviai gali pasiruošti streikui, o darbuotojai negali keisti savo reikalavimų, kitaip procedūra prasideda iš naujo. Dėl to kai kurie kolektyvinių derybų iškelti reikalavimai, praėjus visas derybines procedūras, tiesiog nebetenka reikšmės ir būna nebeaktualūs.

  • Darbo kodeksas praktiškai draudžia bet kokį streiką, kuriuo būtų ginami darbuotojų socialiniai interesai. Streikas leidžiamas tik dėl darbovietės klausimų. Dėl to streikas dėl, pavyzdžiui, netinkamos pensijų reformos, būtų draudžiamas ir laikomas neteisėtu.

  • Tarptautinė darbo organizacija dar gūdžiais 2000-aisiais ragino Lietuvą keisti streikų reglamentavimą, kad būtų užtikrinta darbuotojų teisė į streiką. 2023-iasiais Jungtinės Tautos vis dar ragina Lietuvą užtikrinti darbuotojų teisę streikuoti be įpareigojimų vykdyti formalias ir neveiksnias derybų procedūras.

  • Streikas nėra tikslas savaime, bet tai yra pati veiksmingiausia priemonė įgyvendinti sąžiningą socialinį dialogą, užtikrinti įmonių demokratiškumą ir apginti darbuotojų interesus valstybės politikoje. Be efektyvios teisės streikuoti kolektyvinės derybos prilygsta elgetavimui, o socialinis dialogas įgyvendinamas tik popieriuje. Siekdami solidaresnės ir laimingesnės Lietuvos privalome užtikrinti piliečių laisvę streikuoti taip, kaip užtikriname piliečių teisę laisvai organizuoti protestus ir susirinkimus.


Idealiame pasaulyje profesinės sąjungos turėtų turėti galimybę skelbti streiką savo įstatuose numatyta tvarka. Taip būtų įnešta bent kažkiek pusiausvyros tarp darbuotojų ir darbdavių. Manantieji, jog  taip bus piktnaudžiaujama ir streikuos bet kas bet kada užsimanęs, klysta. Jokia profesinė sąjunga neskelbs sau mirties nuosprendžio skelbdama streiką, jei žinos, kad darbuotojai jam nepritaria.


Bet tokiai pusiausvyrai sukurti reikia nemažai laiko ir politinės valios. O ši valia, kaip rodo istorija, dažniausiai tarnauja didesnę galią turinčiai pusei – verslui ir kapitalui. Tai įrodo ir dabartinės valdžios iniciatyva dar labiau susilpninti darbuotojų galias.


Prisidengiant neva gerais norais sustiprinti darbuotojų judėjimą (su jų atstovais net nepasitarus!) Seime pateiktas Profesinių sąjungų įstatymo pakeitimo projektas siūlo užmauti papildomą apynasrį darbuotojų organizacijoms įpareigojant jas savo veiklos ir finansinę ataskaitas teikti tretiesiems asmenims. Tai ne tik išaugins įmonėse, įstaigose veikiančių dažnai nelabai didelių profsąjungų, net neturinčių samdomų darbuotojų, sąnaudas, bet ir padarys jas labai pažeidžiamomis. Darbdaviai, žinodami profesinės sąjungos finansinę padėtį, lengvai galės manipuliuoti situacija, dar ilgiau vilkinti derybas brangiai kainuojančiais teisiniais ginčais teismuose. Juk ne veltui užbėgant tokiems dalykams už akių ir buvo priimta Tarptautinės darbo organizacijos (TDO) konvencija Nr. 87 dėl asociacijų laisvės ir teisės jungtis į organizacijas gynimo, kurią 1994 m. ratifikavo ir Lietuva. Ratifikavo, o dabar kėsinasi pažeisti.


Todėl Gegužės 1 d., kurią daug kartų bandyta iš mūsų atimti, bet kuri vis dar yra šventinė Lietuvoje, turime išeiti į gatves ir aiškiai pasakyti, kad ne tik netoleruosime darbuotojų teisių į gynybą suvaržymo, bet ir reikalausime realios teisės streikuoti. Šiuos reikalavimus įprasminkime gausiomis eitynėmis Vilniaus centrine gatve – Gedimo prospektu bei mitingu prie Vyriausybės. Eitynių pradžia – 11 val. prie Seimo.


„Prieš darbuotojų teisių suvaržymą! Už laisvę streikuoti!“

11 views

टिप्पणियां


bottom of page