top of page

Europos slaugytojų asociacijų federacijos (ESAF) 2023m. pavasario Generalinės Asamblėjos apžvalga


Europos slaugytojų asociacijų federacijos (ESAF) pavasario Generalinės Asamblėjos ataskaita

Parengė Aušra Volodkaitė, LSSO prezidentė





2023 m balandžio 13-14d. Opatijoje (Kroatija) vyko Europos slaugytojų asociacijų federacijos (ESAF) pavasario Generalinė asamblėja. Renginį organizavo šeimininkai – Kroatijos slaugytojų asociacija, padedant ESAF biuro darbuotojams.

Renginyje, pritarus LSSO Direktorių Tarybai, dalyvavo ir LSSO prezidentė Aušra Volodkaitė





ESAF prezidentė Elisabeth Adams (Airija) atidarė Generalinę Asamblėją ir suteikė žodį Kroatijos slaugytojų asociacijos prezidentei Taniai Lupieri. Tania pasveikino susirinkusius Nacionalinių slaugytojų asociacijų atstovus bei papasakojo apie Kraotijos slaugytojų asociacijos, įsteigtos 1927 metais, veiklą, kurios pagrindinės vertybės – bendravimas ir bendradarbiavimas, narių atstovavimas, narių profesinės kvalifikacijos tobulinimas.

Renginyje dalyvavo 25 ESAF nariai, turintys balso teisę, taip pat buvo gauti 5 įgaliojimai balsuoti nedalyvaujančių asociacijų vardu - tai sudarė 83 proc. visų balso teisę turinčių ESAF narių. Buvo patvirtinta, kad yra kvorumas. Taip pat dalyvavo nemažas būrys stebėtojų.

Dalyviai patvirtino iš anksto pristatytą dviejų dienų darbotvarkę, kurioje numatyta svarstyti ESAF veiklą vei kitus Europos regiono slaugytojams ir slaugos profesijos pažangai aktualius klausimus.


ESAF veiklos sritys ir apžvalga

Viena iš ESAF veiklos sričių – išplėstinės praktikos slauga, aktuali daugeliui Europos šalių, kurie rengia ir arba ateityje planuoja rengti šiuos specialistus. ESAF sudėtyje yra patvirtinta darbo grupė (vadovas – Wendy Preston, JK), kuri atliko ESAF narių apklausą apie išplėstinės praktikos slaugą skirtingose šalyse, analizavo duomenis bei parengė tolesnės veiklos gaires. ESAF komitetuose numatyta toliau diskutuoti, kaip turėtų būti plėtojama išplėstinės praktikos slauga Europoje bei kokie reikalingi veiksmai šios srities pažangai.

Dar viena itin aktuali tema - slaugos personalo skaičius įstaigose/ slaugytojų darbo krūviai ir su tuo susijęs pacientų saugumas. Grupės lyderis – Aristides Chorates (Kipras). Po ankstesniais metais kilusių diskusijų buvo atlikta narių apklausa ir pristatyti rezultatai. Rezultatai parodė, kad dauguma šalių neturi griežtai reglamentuotų slaugytojų darbo krūvių arba jie yra patvirtinti tik tam tikrose srityse.

Diskusijų metu buvo sutarta, kad labai svarbu – reglamentuoti slaugytojų darbo krūvius, nes tai tiesiogiai susiję su pacientų saugumu. Tačiau kai kuriose šalyse trūksta didelio skaičiaus slaugytojų ir griežtas reglamentavimas užkirstų kelią paslaugų teikimui ir sveikatos priežiūros įstaigų veiklai. Daugelis sutiko, kad būtinos bendros gairės, padėsiančios šalims viduje vykdyti lobistinę veiklą ir siekti adekvačių slaugytojų darbo sąlygų ir krūvių.

Pastarosios temos buvo išsamiai aptariamos pirmos dienos popietę, kuomet ESAF nariai pasiskirstė į 3 Komitetus aptarti kylančius klausimus išsamiau.

Be paminėtų temų, ESAF prezidentė, generalinis sekretorius ir atstovai dirba bei dalyvauja Europos Sąjungos institucijose (Europos taryba, Europos komisija, Europos Parlamentas) svarstant kitus aktualius slaugytojams ir slaugai klausimus. Pvz.:

1. eSveikatos plėtra;

2. Nauja Europos Komisijos Direktyva dėl smurto prieš moteris (svarbu slaugytojams, nes profesijoje dominuoja moterys);

3. Pasirengimo sveikatos grėsmėms ir atsako grupė;

4. Antibiotikų vartojimas ir antimikrobinis rezistentiškumas;

5. Vakcinacijos koalicija;

6. Pagalbos Ukrainai ir kaimyninėms šalims koalicija;

7. Europos globalios sveikatos strategijos įgyvendinimas;

8. Europos įgūdžių (kompetencijų) metai (2023);

9. Europos sveikatos duomenų erdvė.


Diskusija

Diskusija apie ESAF veiklą įtraukė daug narių. Buvo kalbama apie bendras slaugytojų problemas bei situaciją Europos regione. Buvo pabrėžta, kad svarbu ne tik slaugytojų mokymas, bet ir darbo sąlygos, darbo valandos, nes šiuo metu vyrauja tendencija ilginti darbo laiką ir dėl to slaugytojai jaučiasi pavargę ir išsekę. Pandemijos laikotarpiu slaugos profesiją paliko nemažas skaičius slaugytojų, todėl šalys susiduria su vis didėjančia slaugytojų trūkumo problema.

Buvo aptariamos ir slaugytojų verbavimo etikos problemos. Skandinavų šalių atstovai teigė, kad jų slaugytojus vienijančios organizacijos turi vieningą požiūrį – reikia ugdyti slaugytojus savo šalyje, o ne verbuoti iš nepasiturinčių šalių (Indija, Filipinai), - svarbu viešinti šią žinią ir siekti sąžiningo darbuotojų pasiskirstymo Europos regione. Slaugytojų bendruomenė supranta, kad reikia investuoti į savo šalies darbuotojus, gerinti studijų patrauklumą ir prieinamumą. Deja, politikai ieško lengviausių išeičių – darbuotojus kviesti iš užsienio.

Taip pat buvo kalbama ir apie pacientų migraciją, kurie už valstybės draudimo lėšas siekia gauti geresnes sveikatos paslaugas kaimyninėse šalyse.

Slaugytojai kalbėjo, kad medijose dažniau minimi gydytojai ir jų trūkumas šalyje, tačiau slaugytojų trūkumo problemos dažniausiai ignoruojamos. Nepaisant kvalifikacijos ir pažangaus išsilavinimo – slaugytojams vis dar mokamas mažesnis darbo užmokestis nei kitų sektorių darbuotojams.

Kalbėta taip pat apie nuotolines slaugytojų teikiamas konsultacijas ir kartu – darbuotojų saugumą bei atsakomybę negalint objektyviai įvertinti paciento būklės. Šioje srityje ypatingai svarbus pacientų palaikymas sprendžiant sunkumus ir siekiant konsultacijų kokybės.

Studentų atstovai teigė, kad, trūkstant slaugytojų, studentai išnaudojami praktikų metu, jie ne tik mokomi, bet turi kartu dirbti ir dėl to didėja jų nuovargis dėl studijų ir darbo.

Dalyviai taip pat teigė, kad kartais sunku įvertinti darbuotojų trūkumą viename ar kitame regione, nes kartais statistikai skaičiuojami ne tik slaugytojai, bet kartu priskaičiuojami ir kiti, žemesnės kvalifikacijos darbuotojai, todėl statistiniai skaičiai atrodo neatitinkantys realybės.

Aptartas ir skaitmenizavimas slaugoje – duomenų kaupimas, duomenys, reikalingi, mokslo tyrimams, keitimasis duomenimis ir t.t. tačiau pabrėžta, kad svarbu balansas – ne tik skaitmenizacija, technologijos, bet reikia nepamiršti ir klinikinių darbuotojų kompetencijų ugdymo, technologijas tikslinga naudoti slaugytojų darbo palengvinimui, o ne biurokratinės naštos didinimui reikalaujant pildyti daug papildomų dokumentų.

Po diskusijos apie veiklą buvo išsamiai aptarti ESAF biudžeto įgyvendinimo ir ateinančių metų planų klausimai, dalyviai išklausė apskaitos specialisto parengtą ataskaitą ir analizę.


Diskusijos komitetuose

Pirmos dienos popietę visi dalyviai savarankiškai pasirinko ir pasiskirstė į 3 ESAF Komitetus, kuriems buvo numatytos užduotys diskusijoms ir išvadų parengimui.

Pasirinkau Žmogiškųjų išteklių komitetą, kadangi jame be kitų klausimų buvo numatyta diskutuoti apie slaugytojų darbo krūvius – o tai labai aktuali tema mūsų šaliai.


ESAF žmogiškųjų išteklių komitete aptartos temos:

1. Išplėstinės praktikos slauga

Diskusijoje buvo aptariama, kad išplėstinės praktikos slaugytojai (IPS) yra rengiami ne visose ES šalyse, tačiau jų išplėstinis vaidmuo ypatingai svarbus sveikatos sistemoje ir naudingas pirmiausia pacientams.

Todėl svarbu išlaikyti jų išskirtines kompetencijas, kurios yra aukštesnės nei bendrosios praktikos slaugytojų. Svarbu įvertinti skirtumus, kokio lygio IPS autonomija yra įvairiose ES šalyse, kadangi išplėstinės praktikos slaugytojas gali praktikoje būti labiau savarankiškas. Parengiant tokį specialistą svarbu rasti balansą tarp klinikinių ir akademinių kompetencijų.

Tačiau nepaisant efektyvumo ir naudos, šalyse kyla nepasitenkinimas dėl baiminimosi IPS prarasti iš klinikinės praktikos, jei darbuotojai daugiau orientuojami į vadybos, administravimo, akademines veiklas. Šiuos klausimus reikės atsakyti ir spręsti kuriant bendrą ateities IPS viziją Europoje. Todėl svarbu parengti bendras gaires, kuriomis vadovautųsi šalys, rengdami IPS specialistus.


2. ESAF politikos pareiškimas dėl 2023 m. Europos įgūdžių metų

Diskusijų metu buvo kalbama, kad be tinkamų įgūdžių, slaugytojams reikia ir tinkamų darbo sąlygų užtikrinimo, kad šalys galėtų pritraukti daugiau darbuotojų į slaugos profesiją. Skaitmeniniai įgūdžiai yra svarbūs, bet negalima pamiršti ir kitų slaugytojų įgūdžių bei kompetencijų. Slaugytojams reikia daugiau žinių ir gebėjimų apie technologijų panaudojimo galimybes ir pritaikymą sveikatos priežiūros procesuose, o ne siauro dėmesio skaitmeniniams įgūdžiams tobulinti. Mokant slaugytojus, skaitmeninius įgūdžius reikia įtraukti į esamas mokymo programas, harmoningai derinti su mokomomis temomis ir pritaikymu praktikoje. Ty technologijos turi būti skirtos slaugytojų tiesioginio darbo darbo palengvimui, bet ne papildomai naštai ir dokumentacijos pildymui.


3. Slaugytojų skaičiaus ir darbo krūvio reglamentavimo klausimai. Buvo atlikta nacionalinių slaugytojų asociacijų apklausa apie šalyse esantį darbo krūvio reglmentavimą, pagal gautus duomenis matoma, kad šalyse situacija ir poreikiai yra labai įvairūs. Sveikatos sistemos ES skirtingos, todėl vieninga krūvių nustatymo sistema nebūtų įmanoma. Diskusijose buvo kalbama, kad tyrimo tikslas buvo įvertinti situaciją šalyse ir pabrėžti pacientų saugumą, kadangi jį pirmiausia užtikrina pakankamas darbuotojų (slaugytojų) skaičius gydymo įstaigose.

Daugybė mokslo tyrimų rodo, kad kai yra pakankamas sveikatos darbuotojų skaičius įstaigose, nutinka mažiau klaidų, susiduriama su mažiau problemų, paciento išeitys geresnės, - mažiau komplikacijų, trumpėja hospitalizacija, išsaugoma daugiau pacientų gyvybių. Taip pat tyrimai rodo, kad investavimas į didesnį darbuotojų skaičių įstaigose yra naudingas ekonomiškai ir atsiperkantis, užtikrinantis paslaugų kokybę sveikatos sistemose.

Tačiau krūvių reglamentavimo įgyvendinimas išlieka iššūkiu, nes ES šalys yra labai skirtingos, daugelis susiduria su įvairaus dydžio slaugytojų trūkumu, todėl negali griežtai reglamentuoti darbo krūvių, nes nepakaks darbuotojų, būtų uždaromos įstaigos, nukentėtų paslaugų teikimas. Tačiau diskusijų dalyviai pripažino, kad turi būti užtikrintas saugus personalo skaičius, kuris būtų siejamas su finansavimo galimybėmis ir pačių darbuotojų apsauga nuo pervargimo ir perdegimo.

Taip pat svarbu užtikrinti tinkamą kvalifikuotų slaugytojų skaičių ir užkirsti kelią praktikoje jų keitimui nekvalifikuotais darbuotojais.

Kalbant apie krūvius,- niekada nereikia kalbėti apie minimalius reikalavimus personalo skaičiui, bet apie saugų personalo skaičių ir pagalbą slaugytojams išvengti pervargimo.

Todėl jei negalima taikyti griežto krūvio reglamentavimo, galima aprašyti principus, kaip nustatyti personalo skaičių įstaigose, parengti ESAF rekomendacijas, kuriomis šalys galėtų vadovautis lobistinei veiklai, siekiant formuoti saugaus personalo politiką, patvirtinti saugius darbo krūvius ir pagrįsti jų naudą, planuojant darbuotojų skaičių įstaigose, siekiant pacientų ir darbuotojų saugumo. Tai darbas ateičiai.


Antrosios dienos diskusijos

Antrąją Generalinės asamblėjos dieną susirinkę ESAF nariai pirmiausia aptarė ir apibendrino komitetų veiklos rezultatus.

Visų trijų ESAF komitetų– Profesinių reikalų, Žmogiškųjų išteklių bei Viešosios politikos lyderiai pristatė diskusijų apibendrinimus.

Trumpai supažindinsiu su rezultatais.


Profesinių reikalų komietas pristatė savo diskusijų rezultatus apie išplėstinės praktikos slaugytojo (IPS) rengimo bei profesinės veiklos panašumus bei skirtumus ES šalyse ir kultūrinius pokyčius. Taip pat akcentavo, kad svarbu pakeisti gydytojų nuostatas, pabrėžiant, kad IPS yra ne konkurentai gydytojams, o svarbūs darbuotojai, teikiantys sveikatos priežiūros paslaugas pacientams, galintys pvz. išrašyti vaistus ir atlikti kitas išplėstines funkcijas.

Aptartas ESAF politikos pareiškimas dėl Europos Pasaulinės sveikatos strategijos. Pasauliniai tvarumo tikslai negali būti pasiekti be slaugytojų. Svarbus ir studentų vaidmuo kuriant profesijos ateitį, siekiant, kad studijos būtų aukščiausios kokybės ir atitiktų darbuotojų ir pacientų lūkesčius. Aptarta mentorystės svarba bei covid-19 pandemijos įtaka slaugytojų skaičiaus mažėjimui.


Pagrindiniai ESAF Viešosios politikos komiteto aptarti klausimai:

Komiteto nariai kalbėjo apie IPS, aptarė pagrindines kompetencijas, skirtumus tarp šalių, išsilavinimo reikalavimus, numatė, kad IPS kvalifikacijai įgyti reikalingas magistro laipsnis su atitinkama darbo vieta slaugos profesijoje, o ne kitose srityse. Taip pat aptartas mokymosi finansavimas ir lūkestis, kad siekiant progreso šalyse, Vyriausybės turi remti IPS rengimą.

Komiteto nariai pagyrė ir palaikė būsimą IPS darbo grupės darbą, akcentavo, kad IPS būtinai reikalingi ne tik pirminės sveikatos priežiūros sektoriuje, bet ir antrinės sveikatos priežiūros srityje, dirbant su sudėtingesniais pacientais, - tai ypač buvo reikalinga pandemijos laikotarpiu. Svarbus ir studentų indėlis, nors kartais jauni slaugytojai būna nelinkę siekti išplėstinių kompetencijų ir siekti IPS išsilavinimo, jei tai neduoda naudos: geresnės karjeros ir tinkamo atlyginimo. Taip pat jaunimui svarbu darbo ir poilsio balansas.

ESAF politikos pareiškimas dėl Europos sveikatos duomenų erdvės (EHDS)

Komiteto nariai akcentavo, kad egzistuoja sveikatos priežiūros sistemos skirtumai tarp šalių, galimi įvairūs duomenų interpretavimo skirtumai, svarbu jautrių duomenų apsauga ir etiniai sumetimai, potencialios problemos antriniame duomenų panaudojime, būtinybė laikytis atsargaus požiūrio į dalijimąsi duomenimis, nes itin svarbu apsaugoti pacientus.

Viešosios politikos komiteto nariai mano, kad ESAF politikos pareiškimas dėl „Europos sveikatos duomenų erdvės“ yra naudinga politinė priemonė, užtikrinanti slaugytojų dalyvavimą projektų kūrime. Minėtame pareiškime įtraukti keturi punktai – slaugos organizacijų dalyvavimas, teisės aktai, etiniai kriterijai ir ištekliai.


Po komitetų veiklos aptarimo buvo pristatyti bendradarbiavimo klausimai:


Tarptautinė slaugytojų taryba (TST)

Howard Catton, TST generalinis direktorius, vaizdo žinute informavo ESAF narius apie naujausius TST veiksmus, pvz., ataskaitą apie surinktus faktus ir įrodymus, susijusius su pandemijos poveikiu slaugytojų bendruomenei pasaulyje (Recover & Rebuild). Duomenys sukaupti iš viso pasaulio šalių per pastaruosius metus. Akivaizdžiai matoma, kad Slaugytojų trūkumas pasaulyje nemažėja. Didėja Covid-19 pandemijos įtakota emocinė žala slaugytojams, distresas, pervargimas bei perdegimas darbe.

Leidinys apie tarptautinį įdarbinimą ir atliktas apibendrinimas kelia susirūpinimą dėl slaugytojų trūkumo, sveikatos specialistų valdymo ir siūlo rekomendacijas, kaip galima paremti pasaulio slaugos darbuotojus.

Taip pat generalinis direktorius paminėjo, kad yra rengiama medžiaga Tarptautinei slaugytojo dienai paminėti, vyks renginiai ir TST nuolat palaikys ryšį su slaugytojų profesinėsmis organizacijomis visame pasaulyje.


Europos nacionalinių slaugytojų ir akušerių asociacijų Forumo prie PSO veiklos apžvalga

Walter de Caro, Forumo atstovas, informavo ESAF narius apie naujausius Forumo valdybos pokyčius, įskaitant naujausius ir planuojamus susitikimus, 5 metų darbo planą ir Supratimo memorandumą su PSO Europos regioniniu biuru, paruoštą internetinių seminarų seriją aktualiais slaugytojams ir akušeriams klausimais, naują svetainę ir platinamą informacinį biuletenį apie Europos slaugą ir akušeriją. Be to šiais metais pirmą kartą numatyta gegužės pradžioje (2023 m. gegužės 5-12 d.) paskelbti Europos slaugos ir akušerijos savaitę, kurios metu vyktų aktualūs renginiai visoje Europoje .

Europos nacionalinių Studentų organziacijų asociacija

Studentų atstovė Benedicte Molnes pristatė iššūkius, su kuriais asociacija ir studentai susidūrė pandemijos metu ir apie naujosios valdybos veiklą, kuria siekiama stiprinti narių įsitraukimą ir bendravimą. Taip pat buvo pristatytas asociacijos dalyvavimas ir pranešimai svarbiausiuose pastaraisiais mėnesiais įvykusiuose renginiuose Europos Parlamente ir PSO.

Atstovė informavo, kad studentų veiklai kai kuriose šalyse trūksta viešumo, žinomumo ir įsitraukimo. Svarbu gausesnis studentų dalyvavimas savo organizacijos veikloje, kad studentai jaustųsi atstovaujami, saugūs, galėtų teikti savo pasiūlymus ir nuomonę. Aktyvindami narius Asociacija gali būti stipri studentus atstovaujant organziacijas ES lygiu.

Studentų atstovai dalyvavo Vakcinacijos koalicijos konferencijoje, nuotoliniame seminare su PSO ir Forumo atstovais, kur buvo diskutuojama apie globalias strategijas slaugytojų edukacijos tema.

Studentų atstovė taip pat dalyvavo renginyje Europos Komisijoje, kuriame pristatė pranešimą apie mentorystę. Taip pat studentų atstovai dalyvavo Bucharešto konferencijoje, Vyriausiųjų šalių slaugytojų atstovų susitikime, kalbėjo panelinėje diskusijoje apie slaugytojų mentorystės svarbą po studijų baigimo, kad galėtų dirbti darbo vietoje ir gauti patarimus iškilus klausimų. Gegužės mėn studentų atstovai dalyvaus PSO nuotoliniame seminare bei sieks, kad ateityje studentai, būsiemieji slaugytojai, būtų aktyvūs, vyktų darbų tęstinumas, bendravimas ir bendradarbiavimas. Tam užtikrinti yra tam labai svarbi Nacionalinių slaugytojų asociacijų parama ir pagalba.


Dalyvaudama diskusijose ir klausydama apie ESAF ir kolegų asociacijų veiklos apimtis bei dalindamasi mūsų šalies patirtimis, stebėjau, kad daugelyje ES šalių slaugytojai susiduria su panašiomis problemomis- salugytojų trūkumu, nereglamentuotais darbo krūviais, darbo užmokesčio neatitikimu atlikamo darbo sudėtingumui, gydytojų profesijos dominavimu bei nuoseklaus dėmesio slaugos problemoms stygium. Taip pat galimus sprendimo būdus- aktyvinti profesinių organziacijų veiklą, vienyti slaugytojus, dalyvauti derybose, naudotis tarptautinių organizacijų medžiaga, politinėmis nuostatomis ir dokumentais diskusijose savo šalyje apie slaugytojų probemų sprendimą.



Parengė:


Aušra Volodkaitė

LSSO prezidentė










59 views

Comments


bottom of page