https://www.lpsk.lt/2021/03/05/covid-19-pandemija-tapo-dideliu-issukiu-lyciu-lygybei/
Artėjant Tarptautinei moterų solidarumo dienai Europos Komisija paskelbė 2021 m. lyčių lygybės ES ataskaitą, iš kurios matyti, kad COVID-19 pandemija tapo dideliu iššūkiu lyčių lygybei. Nepaisant COVID-19 krizės iššūkių Europos Komisija dėjo daug pastangų, kad per praėjusius metus būtų toliau įgyvendinama Lyčių lygybės strategija. Siekdama visoje ES veiksmingiau stebėti pažangą, Komisija sukūrė Lyčių lygybės strategijos stebėsenos portalą, kuris leis stebėti atskirų ES valstybių narių veiklos rezultatus ir palyginti situaciją 27 ES valstybėse narėse.
Už vertybes ir skaidrumą atsakinga Europos Komisijos pirmininko pavaduotoja Věra Jourová šiandien sakė: „Moterys yra pirmosiose kovos su pandemija gretose, todėl labiausiai patiria jos poveikį. Negalime sau leisti regresuoti – turime toliau ryžtingai siekti teisingumo ir lygybės. Todėl ES akcentuoja svarbų moterų vaidmenį gaivinant ekonomiką ir įpareigojo valstybes nares atsižvelgti į lyčių lygybės aspektą vykdant investicijas, finansuojamas pagal ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonę“.
Šiandien paskelbtoje ataskaitoje atskleidžiama, kodėl COVID-19 pandemija tapo dideliu iššūkiu lyčių lygybei.
Valstybėse narėse užfiksuotas išaugęs smurto šeimoje lygis. Pavyzdžiui, Prancūzijoje per pirmąją izoliavimo savaitę pranešimų apie smurtą šeimoje padaugėjo 32 proc., o Lietuvoje per pirmąsias tris savaites – 20 proc. Airijoje priimama penkis kartus daugiau nutarčių dėl smurto šeimoje, o Ispanijos institucijos pranešė, kad per pirmas dvi izoliavimo savaites sulaukta 18 proc. daugiau skambučių.
Pirmosiose kovos su pandemija gretose yra moterys: 76 proc. sveikatos ir socialinės priežiūros darbuotojų ir 86 proc. asmens sveikatos priežiūros darbuotojų yra moterys. Per pandemiją šiuose sektoriuose dirbančios moterys patiria beprecedentį darbo krūvio ir rizikos sveikatai padidėjimą, sutrikdyta jų profesinio ir asmeninio gyvenimo pusiausvyra.
Ypač skaudžiai nuo pandemijos nukentėjo moterys darbo rinkoje: Sektoriai, kuriuose dauguma dirbančiųjų yra moterys (mažmeninės prekybos, apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų, priežiūros ir namų ruošos), nuo krizės nukentėjo labiausiai, nes šių darbų neįmanoma dirbti nuotoliniu būdu. 2020 m. vasarą, ekonomikai pradėjus iš dalies atsigauti, moterims taip pat buvo sunkiau grįžti į darbo rinką – per 2020 m. antrąjį ir trečiąjį ketvirčius vyrų užimtumo lygis pakilo 1,4 proc., o moterų – tik 0,8 proc.
Izoliavimas daro didelį poveikį neapmokamai priežiūrai ir profesinio ir asmeninio gyvenimo pusiausvyrai: moterys vidutiniškai 62 valandas per savaitę skyrė vaikų priežiūrai (vyrai – 36 val.) ir 23 valandas per savaitę namų ruošos darbams (vyrai – 15 val.).
Akivaizdus moterų trūkumas COVID-19 sprendimus priimančiose įstaigose: 2020 m. tyrimas parodė, kad reagavimui į pandemiją sukurtose įstaigose vyrų yra gerokai daugiau nei moterų. Iš 115 nacionalinių specialių COVID-19 darbo grupių 87 šalyse, įskaitant 17 ES valstybių narių, 85,2 proc. daugiausia sudarė vyrai, o 11,4 proc. – daugiausia moterys, ir tik 3,5 proc. šių grupių buvo lyčių pusiausvyra. Kalbant apie politiką, tik 30 proc. ES sveikatos ministrų yra moterys. Europos Komisijos darbo grupei COVID-19 krizei spręsti vadovauja Pirmininkė U. von der Leyen, ją sudaro dar penki Komisijos nariai, iš kurių trys yra moterys.
Europos Komisijos atstovybės Lietuvoje inf.