Dalia Jakutavičė: iš darbo žmogus turi galėti gyventi oriai, o ne tik išgyventi
Spalio 7-oji – Pasaulinė oraus darbo diena. Ji nėra skirta siųsti proginius sveikinimus, bet kelti esminį klausimą: kokį darbą šiandien kuriame Lietuvoje ir kokios darbo rinkos norime rytoj?
Orus darbas nėra vien darbo vietos turėjimas. Tai teisingas atlygis, iš kurio žmogus gali oriai gyventi, saugi ir sveika darbo aplinka, galimybė derinti darbą ir asmeninį gyvenimą, profesinio augimo perspektyva ir darbuotojo teisė turėti balsą sprendžiant dėl savo darbo sąlygų.
Lietuvos profesinių sąjungų konfederacija nuosekliai laikosi pozicijos: Lietuvos konkurencingumas negali būti kuriamas pigiu darbu. Darbuotojų trūkumo neturime spręsti mažindami darbo standartus ar ieškodami, kas sutiks dirbti už mažesnį atlyginimą.
Būtina investuoti į žmones, jų kvalifikaciją, technologijas ir produktyvumą. Todėl pirmiausia vertėtų ieškoti būdų geriau išnaudoti Lietuvos žmonių potencialą.
Vyresniems darbuotojams reikia galimybių atnaujinti kvalifikaciją ir prisitaikyti prie technologinių pokyčių, žmonėms su negalia – pritaikytų darbo vietų, o jaunimui – ne bet kokio darbo, tačiau perspektyvos: kokybiškų ir apmokamų praktikų, deramo atlyginimo, stabilumo ir galimybių augti profesinėje srityje.
Darbuotojų iš kitų šalių atvykimas gali padėti ten, kur darbuotojų iš tiesų trūksta. Tačiau migracija negali tapti priemone mažinti darbuotojų pajamas bei tenkintis prastesne darbo vietų kokybe.
Naują iššūkį kelia ir dirbtinis intelektas. Technologijos gali didinti produktyvumą ir palengvinti darbą, tačiau jos negali būti diegiamos nesitariant su darbuotojais, apeinant jų teises.
Be to, politinėje darbotvarkėje jau dabar turėtų rastis klausimas: kam atiteks technologijų sukuriama papildoma vertė ir produktyvumo prieaugis?
Jeigu per tą patį laiką sukuriame daugiau vertės, jos nauda turi pasiekti ir darbuotoją – per didesnį atlyginimą, geresnes darbo sąlygas, investicijas į kompetencijas ar trumpesnį darbo laiką.
Orus darbas neįmanomas ir be darbuotojo balso. Žmogus turi turėti realią galimybę kartu su kitais tartis dėl savo darbo sąlygų, kolektyviai derėtis ir apginti savo interesus. Todėl stiprios profesinės sąjungos ir kolektyvinės derybos yra ne kliūtis konkurencingumui, o brandžios darbo rinkos požymis.
Galiausiai pati valstybė turi rodyti kryptį. Viešieji ir Europos Sąjungos pinigai turi kurti kokybiškas darbo vietas, o ne subsidijuoti „pigų“ darbą. Viešąją paramą gaunantis verslas turi užtikrinti deramą atlygį, saugias darbo sąlygas ir gerbti darbuotojų teisę organizuotis bei kolektyviai derėtis.
Šių principų turime siekti ir Europos Sąjungos (ES) mastu, todėl LPSK palaiko siekį būsimame ES Kokybiškų darbo vietų akte įtvirtinti realius instrumentus, keliančius darbo vietų kokybės standartus.
Lietuva gali rinktis: konkuruoti pigesniu darbu arba investuoti į žmones, technologijas ir kokybiškas darbo vietas. Mes renkamės antrąjį kelią ir kviečiame juo eiti kartu visus, kurie priima sprendimus dėl Lietuvos darbo rinkos ir ekonomikos ateities.
Dalia Jakutavičė, Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos laikinoji pirmininkė
Comments