Helsinkis, Suomija; 2025 m. birželio 12 d. - Plenariniame posėdyje buvo aptarti pagrindiniai sveikatos priežiūros iššūkiai Europoje ir aprašytos galimybės didinti sveikatos priežiūros teisingumą, kokybę ir tvarumą visame regione.

Sesiją moderavusi ICN prezidentė Dr. Pamela Cipriano teigė, kad Europos sveikatos sistemos yra vienos iš labiausiai išsivysčiusių pasaulyje, tačiau visos jos susiduria su iššūkiais, įskaitant gyventojų senėjimą, didėjančias išlaidas, spaudimą darbo jėgai ir nevienodas galimybes naudotis paslaugomis.

Dr. Cipriano sakė: „Po Kovid“ turime aiškiai pasakyti. Turime būti pasiruošę, turime atsisakyti reaktyvių sistemų ir užtikrinti, kad mūsų intervencijos būtų orientuotos į žmones. Galvodami apie sistemų stiprinimą, turime užtikrinti, kad jos būtų orientuotos į žmones ir slaugytojus. Taip pat žinome, kad sveikata yra daugiau nei tai, apie ką kalbame, kai tiesiog sakome „sveikatos priežiūra“ - iš tiesų tai visuomenės gerovė.“

Dr. Natasha Azzopardi Muscat, Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) Europos regioninio biuro direktorė, sakė, kad būdama jauna gydytoja išmoko svarbią pamoką, kad „sveikatos paslaugų kokybė, sveikatos paslaugų žmogiškumas priklauso ne nuo naujausių prietaisų, o nuo slaugos“.

Tačiau ji teigė, kad, nepaisant visų žmonių pastangų, net ir Europoje, turinčioje labai išvystytas sveikatos apsaugos sistemas, visos 53 valstybės narės susiduria su krize.

„Visi kalba apie sveikatos priežiūros darbuotojus, bet šiek tiek paanalizuokite tai ir greitai suprasite, kad žmonės iš tikrųjų kalba apie slaugytojus, nes slauga yra mūsų sveikatos sistemų pagrindas“.

Ji teigė, kad PSO Europos biuras patvirtino atsparių ir tvarių sveikatos sistemų sistemą, tačiau dabartinę padėtį pavyks pakeisti tik tuo atveju, jei sveikatos priežiūros darbuotojai ir pacientai dirbs kartu.

„Darome viską, kad slauga išliktų svarbiu darbotvarkės klausimu, deriname, propaguojame ir įrodinėjame bei atidžiai klausomės šalių. Ir tai yra receptas, leidžiantis mums dirbti.

„Žinome, kad įdarbinimas bus sudėtingas dėl demografijos - tai paprasta: bus mažiau žmonių, galinčių atlikti darbus. Žinome, kad mažiau jaunų žmonių nori rinktis slaugą - tikriausiai todėl, kad mato, jog darbas per sunkus, o tai nėra tai, ko jie nori savo gyvenime. Taigi, turime realiai susirūpinti turimų darbuotojų išlaikymu.“

Dr. Azzopardi Muscat teigė, kad reikia gerinti ne tik slaugytojų darbo sąlygas, bet ir jų darbo užmokestį, o smurtas turi būti visiškai netoleruojamas.

Ji teigė, kad per ateinančius penkerius metus svarbus dėmesys bus skiriamas ekstremalioms situacijoms sveikatos srityje ir sveikatos saugumui, nes klimato krizė, konfliktai ir naujos užkrečiamosios ligos kelia grėsmę.

„Turime ir toliau rodyti, kad jei mums iš tiesų rūpi mūsų piliečių gerovė, visuomenė, sanglauda, politinis stabilumas, turime stengtis kurti gerovės ekonomiką, kurios Suomija gali mus daug ko išmokyti. Ir toliau kurti gerovės ekonomiką galime tik tuo atveju, jei ir toliau investuosime į savo slaugytojus.“

Dr. Paivi Sillanaukee, Suomijos sveikatos apsaugos ministerijos specialioji pasiuntinė sveikatos ir gerovės klausimais, kalbėjo apie tai, kad nuo 2006 m. Suomijoje sveikatos klausimai įtraukti į visas vyriausybės politikos sritis ir kaip tai paveikė visą Suomijos visuomenės raidą.

Dr. Sillanaukee sakė: „Suomijoje į žmonių sveikatą ir gerovę žiūrime gana rimtai. Mūsų konstitucijoje įtvirtinta kiekvieno žmogaus teisė gauti reikiamas paslaugas ir paramą. Mūsų visuomenė pagrįsta mokesčiais - žmonės moka mokesčius, o tada mūsų viešasis sektorius, mūsų vyriausybė, skiria pinigus 22 gerovės rajonams, kurie organizuoja priežiūrą.“

Ji teigė, kad sveikatos apsauga visose politikos srityse padeda Suomijai išlaikyti žmones už ligoninių ribų.

„Į sveikatą turi būti atsižvelgiama visose ministerijose priimant sprendimus. Tai labai svarbu, kai galvojame apie sveikatą, nes sveikatą visuomenėje galime sukurti anksčiau, nei žmonės suserga. Prevencija mums yra tikrai svarbus akcentas. Jei šviečiame žmones, rūpinamės jų socialiniais ir sveikatos poreikiais, teikiame jiems sveikatos priežiūros paslaugas ir atsižvelgiame į lyčių lygybę mūsų visuomenėje, taip galime stiprinti ir ekonomiką. Suomija ir Šiaurės šalys iš tiesų yra stiprios to pavyzdys, nes mūsų šalyse buvo sukurtas toks gerovės modelis.“

Suomijos parlamento pirmininko pirmoji pavaduotoja Paula Risikko, kuri taip pat yra slaugytoja, sakė, kad slaugytojai atlieka svarbų vaidmenį užtikrinant visuomenės saugumą.

„Slaugytojų kvalifikacijos reikalavimai keičiasi dėl sudėtingų paslaugų vartotojų problemų, kintančios gyventojų amžiaus struktūros ir kiekvienos šalies ekonomikos būklės.

„Pagrindinis slaugos tikslas - padėti asmenims, šeimoms ir grupėms palaikyti fizinį, psichologinį ir socialinį funkcinį pajėgumą ir išnaudoti potencialą aplinkoje, kurioje jie gyvena ir dirba.

Mes, slaugytojai, atliekame svarbų vaidmenį kuriant visapusišką visuomenės saugumą ne tik individualiu, bet ir visuomeniniu lygmeniu.“

'Integracija ir socialinis kapitalas yra svarbūs veiksniai, padedantys asmeniui įveikti sunkumus. Dėl to svarbu, kad įvairūs žmonės galėtų jaustis vertinga visuomenės ir vietos bendruomenės dalimi.“

Ji teigė, kad slaugytojų profesiniai įgūdžiai yra labai svarbūs padedant stiprinti psichologinį atsparumą, kuris leidžia asmenims, bendruomenėms ir visuomenėms atsigauti po krizinių situacijų poveikio.

Suomijos slaugytojų asociacijos prezidentė daktarė Heljė Lundgrén-Laine teigė, kad Suomija skiriasi nuo daugumos šalių, nes joje mažai gydytojų ir daug slaugytojų.

„Tai rodo, kokią didelę galią turime Suomijoje. Europoje 1000 gyventojų vidutiniškai tenka 8,5 slaugytojos ir 4,1 gydytojo. Suomijoje 1000 gyventojų tenka 19 slaugytojų ir 3,5 gydytojo. O kasmet papildomai gauname nuo 4 000 iki 4 500 slaugytojų“.

Dr. Lundgrén-Laine teigė, kad tai pasiekta visus slaugytojus rengiant taikomųjų mokslų universitetuose. O visi slaugos mokytojai turi magistro arba daktaro išsilavinimą slaugos mokslų srityje, gana dažnai jie turi ir didelę klinikinę patirtį. Taip pat investuojama į slaugytojų profesinį tobulėjimą ir platų jų įgūdžių panaudojimą daugelyje sričių, įskaitant receptų išrašymą, ilgalaikių ligų valdymą pirminėje sveikatos priežiūroje ir savarankišką ambulatorinę priežiūrą.

Ji sakė, kad Suomijoje visi sveikatos priežiūros duomenys taip pat pateikiami elektronine forma, o dirbtinis intelektas naudojamas įprastiniams darbams, pavyzdžiui, susitikimams tvarkyti, darbuotojų tvarkaraščiams planuoti, telefono skambučiams atlikti ir kalbai atpažinti.

„Šiuo metu skatiname karjeros galimybes, stengiamės rasti naujų, novatoriškų slaugos modelių ir galimybių slaugytojams dirbti visa savo praktikos apimtimi, įskaitant pažangios praktikos slaugytojus, klinikinius slaugytojus specialistus ir slaugytojus praktikus. Tai darome dėl gilėjančios slaugytojų ir gydytojų darbo jėgos krizės, lemiamo slaugytojų vaidmens palaikant mūsų visuomenės pasirengimą ir planavimą bei didžiulės socialinių ir sveikatos paslaugų reformos. Ir visada turėtume prisiminti, kad karjeros galimybės apima vadybą ir slaugytojų vadovus.“