Lietuvos slaugos specialistų organizacija

INFORMACIJA

NACIONALINĖ SLAUGOS MOKSLINIŲ TYRIMŲ STRATEGIJA
2006-2010

Vilnius, 2006

Nacionalinė slaugos mokslinių tyrimų strategija
2006-2010
Darbo grupė:
Prof. Habil. dr. Danutė KALIBATIENĖ (Vilniaus Universitetas)
Doc. dr. Vilma ŽYDŽIŪNAITĖ (Lietuvos Slaugos Specialistų Organizacija)
Mag. Birutė GOSTEVIČIENĖ (Vilniaus kolegija)
Aldona ČIOČIENĖ (Lietuvos Slaugos Specialistų Organizacija)
Aušra Volodkaitė (Lietuvos Slaugos Specialistų Organizacija)
Lietuvos Slaugos Specialistų Organizacijos Profesinių reikalų komiteto atstovai

Koordinatoriai:
Prof. PhD Lis Wagner (Slaugos Mokslinių Tyrimų padalinys, Klinikinis Institutas Pietų Danijos Universitetas)
Danijos Slaugytojų Organizacija: Pasaulio Sveikatos Organizacijos Bendradarbiavimo Centras slaugai

ISBN ......................
TURINYS

Įvadas 4
Bendras slaugos tyrimų reikšmingumas 4
Nacionalinės slaugos tyrimų strategijos poreikis 8
Strategijos tikslai 8
Rekomendacijos IKI 2010m. 9
Struktūra ir organizavimas 9
Slaugos tyrimų ir praktikos integracija 11
Slaugytojų tyrėjų ugdymo strategija 12
Slaugos tyrimų finansavimas 13
Nacionalinis ir tarptautinis bendradarbiavimas 14
ĮVADAS
Tyrimų atlikimas yra apsunkinamas vis dar egzistuojančia nuostata į slaugą kaip į mokslo sritį. Slaugos srityje stokojama slaugytojų - mokslininkų. Dėstytojai slaugytojai turi menkas žinias apie slaugos tyrimų metodus, o ne slaugytojai dėstytojai - neturi ir bendrosios sampratos apie slaugytos tyrimo metodų specifiką bei neretai juos tapatina su ,,kietaisiais" biomedicinos mokslo tyrimais. Lietuvoje gyvuoja tyrimų ribotumas metodologiniu požiūriu.

BENDRAS SLAUGOS TYRIMŲ REIKŠMINGUMAS
Šiuolaikinis slaugos mokslas yra susietas su įvairiomis mokslų sritimis - biomedicinos, socialiniais bei humanitariniais mokslais, kas leidžia atskleisti skirtingus sveikatos bei gyvenimo aspektus. Slaugos tyrimų aktualumą lemia sveikatos priežiūros pasiekimai ir ilgesnės gyvenimo trukmės tikimybė bei augantis skaičius įvairaus amžiaus žmonių, susiduriančių su slaugos problemomis, į kurias mūsų šalyje iki šiol kreipiamas menkas dėmesys.
Lietuvoje slaugos mokslinių tyrimų sritis yra nauja ir svarbi ne tik akademine prasme, bet ir šalies kultūrai bei ekonomikai, kadangi didėjant pacientų nepriklausomybei ir jiems integruojantis visuomenėje didėja poreikis ištekliams, skirtiems jų slaugai ir rūpybai. Adekvačios ir mokslu pagrįstos priemonės iš pagrindų keičia savirūpos galimybes neįgaliems ir sunkiai sergantiems pacientams, tobulina gyvenimo kokybę, harmonizuoja psichologinį klimatą šeimoje ir visuomenėje.
Slaugos mokslas ypatingai svarbus sveikatos priežiūros problemų studijoms. Mokslinė informacija, surinkta tarptautiniu mastu, patvirtina teiginį, kad neįmanoma spręsti svarbių sveikatos problemų modernioje visuomenėje, remiantis vien tik medicinine pagalba. Esminį vaidmenį čia atlieka slaugos mokslo nagrinėjamos problemos, orientuotos į sveikatos ugdymą, aplinkos apsaugą, ligų profilaktiką, pacientų ir jų artimųjų bei pačių slaugytojų patirtis bei išgyvenimus, leidžiančius tobulinti ir plėtoti slaugos veiklą.
Kauno Medicinos Universitete (KMU) slaugos tyrimai, orientuojantis į fizinius, socialinius, psichologinius ir dvasinius sunkiai sergančių ir neįgalių pacientų problemas atliekami nuo 1999 m. Atliktų tyrimų rezultatai, įgyvendinti praktikoje, gauti ekonominiai rodikliai bei visuomenėje kintantis požiūris į šias problemas patvirtina slaugos tyrimų perspektyvas. Slaugos moksliniuose tyrimuose naudojami pacientų poreikių funkcinės, psichologinės, dvasinės, socialinės būklės vertinimo metodai, naujausia biomedicinos informacija ir biostatistikos metodai. Nacionalinę slaugos mokslinių tyrimų strategiją aktualu integruoti į universitetinių studijų ir mokslo vystymą. Lietuvos universitetai turėtų plėtoti mokslininkų stažuotes užsienio šalyse, kas sudarytų galimybes jiems dalyvauti bendruose tyrimų projektuose su užsienio tyrėjais. Taip pat slaugos mokslinių tyrimų plėtojimą turėtų remti struktūriniai ES fondai, kadangi ši tyrimų sritis visoje Europoje yra jauna.
Lietuvos Respublikos įstatymu (2001 07 11, Nr. 897) patvirtintos doktorantūros studijų tvarka universitetuose. LR Švietimo ir mokslo ministerija 2003 m. įteisino įstatymą ,,Dėl kvalifikacinių reikalavimų patvirtinimo doktorantūros studijų taryboms, moksliniams vadovams, konsultantams, oponentams ir kitiems mokslininkams, kurie įvardyti sąraše, siekiant doktorantūros teisės" (2003 06 24, Nr. 879). KMU reglamentas patvirtintas 2003 01 27, Nr.V-36. Lietuvoje formuojama moderni samprata kaip spręsti sveikatos problemas visuomenėje. Atliekami slaugos tyrimai yra kompleksiniai ir į problemų sprendimą įtraukiama vis daugiau aukštos kvalifikacijos specialistų, o tiriamos populiacijos kontingentas yra platus - vaikai, suaugę, pagyvenę bei seni žmones. Slaugos mokslas apima tokių problemų tyrimus: ligų prevencijos, pacientų mokymo (savirūpos), slaugos ūmiose ligos stadijose ir sergant lėtinėmis ligomis bei paliatyvios slaugos.
1999 m. pirmą sykį Lietuvoje KMU buvo įkurtos slaugos magistratūros ir slaugos doktorantūros studijos. Magistratūros lygmens studijose iš 80 kreditų 32 kreditai skirti tyrimų atlikimui. Danijos slaugytojų organizacija (koordinatorės - Lis Wagner - PSO Europos regioninio ofiso Slaugos ir akušerijos programų vadovė ir Merete Thorsen - atstovaujanti PSO bendradarbiavimo centrą) suteikė naudingą paramą ir kvalifikuotą konsultavimą, kuriant šią nacionalinę slaugos mokslo strategiją. Taip pat LSSO (prezidentė Aldona Čiočienė) įnešė pozityvų indelį šiame procese.
Vilniaus universitete (VU) dėstomos kelios universitetinės slaugos programos - 4 metų slaugos bakalauro, 2 metų slaugos magistro studijos, slaugos tobulinimo programos: „Slaugos standartai", „Vaikų slauga", „Paliatyvi sveikatos priežiūra". Nuo 2004 m. vykdomos 4 metų slaugos doktorantūros studijos. Numatoma plėsti kvalifikacijos tobulinimo ir specializacijos programas. Sudarant ir įgyvendinant akademines slaugos programas, planuojant slaugos mokslo darbą, atsižvelgiama į tarptautinę patirtį ir dokumentus, reglamentuojančius slaugytojų rengimą universitetuose. Slaugos studijos ir mokslas organizuojamas, remiantis šalies Slaugos ir Aukštojo mokslo įstatymais, poįstatyminiais aktais ir normomis, VU Statutu. Atsižvelgiama į sveikatos priežiūros reformos realijas, socialinius poreikius bei ekonomines šalies galimybes. Laikomasi nuostatos, kad slaugos universitetinis išsilavinimas yra būtinas, nes tai yra profesijos garantas, įtvirtinantis slaugą kaip savarankišką specialybę, sudarantis pagrindą slaugos mokslo plėtotei.
Pagrindinis universitetinių įvairių lygmenų slaugos studijų programų tikslas yra parengti šalies aukštosioms mokykloms dėstytojus su universitetiniu slaugos išsilavinimu. Slaugą, kaip ir kiekvieną kitą mokslą dėstyti turi tos srities specialistai, tai yra slaugytojai, o ne gydytojai. Deja, šiuo metu slaugos specialistų rengime universitetuose ir kolegijose didžioji dalis dalyvauja gydytojų. Tai prieštarauja tarptautiniams reikalavimams ir bendriesiems profesijos principams. Kitas labai svarbus universitetinių slaugos programų tikslas yra pasiekti, kad slaugos specialistai po slaugos magistrantūros studijų tęstų slaugos mokslo tiriamąjį darbą, pvz., studijuotų doktorantūroje, taptų slaugos mokslo teoretikais su moksliniais laipsniais, kas leistų vystyti nacionalines slaugos mokslo kryptis, sukurti bazę slaugos moksliniam tiriamajam darbui. Kol nebus sukurta tvirta mokslinė bei pedagoginė bazė, tol slaugos profesija nebus visiškai savarankiška ir stipri bei sunku bus vykdyti slaugos mokslinį darbą.
Svarbu taip pat parengti aukštos kvalifikacijos ir išprususius bei išsilavinusius plačiąja prasme slaugos specialistus slaugos praktikai, kad šie specialistai galėtų dirbti savarankiškai, pvz., konsultuoti ir mokyti pacientus, sudaryti ir vykdyti slaugos planus, administruotų savo realizuojamą veiklą ir pan. Šiuolaikinei sveikatos priežiūros sistemai reikalingi universitetinio išsilavinimo slaugos profesionalai, kurie galėtų daryti įtaką bei organizuoti veiksmingą ir efektyvų slaugos sistemos funkcionavimą, dirbdami slaugos administratoriais, slaugos koordinatoriais, slaugos konsultantais bei slaugos tyrėjais. Dirbdami praktikoje, jie sugebėtų savarankiškai kūrybiškai pritaikyti šiuolaikinio slaugos mokslo ir praktikos principus, atitinkančius tarptautinius standartus, nuolat tobulintis ir diegti slaugos naujoves kasdieninėje pacientų priežiūroje. Universitetinis aukščiausio (daktaro) lygmens išsilavinimas reikalingas tiems slaugytojams, kurie siekia karjeros mokslo-tiriamojo darbo ir/ar pedagogikos srityse. Tikslinga skatinti jaunus gabius žmones siekti slaugos mokslo daktarų, docentų, mokslo darbuotojų, profesorių vardų, kurti nacionalinio slaugos mokslo pagrindus, dirbti aukštos kvalifikacijos slaugos pedagogais, kurie ne tik profesionaliai perteiktų šiuolaikinio slaugos mokslo žinias, bet taip pat parengtų kokybiškus nacionalinius slaugos vadovėlius. Šiandien neretos priemonės studijoms yra parengtos nenuosekliai, netenkina mokymo medžiagos perteikimo kokybė.
Remiantis Lietuvos Respublikos Švietimo ir mokslo ministerijos įsakymu (1998 m. sausio 9 d. Nr. 30, Valstybės žinios, 1998, Nr. 6-126) dėl mokslo sričių, krypčių ir šakų klasifikacijos ir vykdant Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. lapkričio 11 d. nutarimą Nr. 1245 „Dėl mokslo sričių, krypčių ir šakų klasifikacijos" (Valstybės žinios., 1997, Nr. 103-2598), šiuo metu yra patvirtintos tokios sveikatos priežiūros mokslų kryptys - Mokslo sritis: Biomedicinos mokslai B 000. Mokslo kryptys: Medicina - Kodas 07 B, Odontologija - Kodas 08 B, Farmacija - Kodas 09 B, Visuomenės sveikata - Kodas 10 B ir Slauga - Kodas 11 B. Šis mokslo klasifikatorius atitinka Europos Sąjungos mokslo sričių ir krypčių klasifikaciją. Labai svarbu, kad išskirta savarankiška slaugos mokslo šaka, nes tai suteikia teisę steigti slaugos doktorantūrą ir teikti mokslo laipsnius bei žymėti mokslo laipsnius diplomuose ir pedagoginių mokslo vardų atestatuose. Vilniaus universitete slaugos mokslas vykdomas keliomis kryptimis. VU Medicinos fakulteto Reabilitacijos, sporto medicinos ir slaugos institute yra suformuotas planas ir VU patvirtinta biudžetinė slaugos mokslo tema - Slaugos poreikių, gyvenimo kokybės įvertinimas, sveikatos priežiūros ir mokymo tobulinimas. Temos tikslai - ištirti sveikųjų ir sergančiųjų įvairiomis ligomis ilgalaikę sveikatos priežiūrą, gyvenimo kokybę ir slaugos poreikius stacionare bei namuose; nustatyti pagrindines gaires gerinant ilgalaikę sveikatos priežiūrą ir slaugą; pasiūlyti sveikatos priežiūros ir sveikatos mokymo modelius.
Svarbiausios tiriamojo darbo kryptys - slaugos proceso ir poreikių tyrimas įvairaus amžiaus pacientams (vaikams, suagusiems, pagyvenusiems ir seniems žmonėms), sergantiems įvairiomis ligomis, taip pat pirminėje sveikatos priežiūroje prižiūrint senus ir neįgalius pacientus. Tiriamos dažniausiai pasitaikančios slaugos problemos, jų sprendimo būdai, veiksniai, skatinantys arba trikdantys slaugos procesą bei žmogiškieji ir materialiniai slaugos ištekliai. Daug dėmesio skiriama pacientų gyvenimo kokybei, žalingų įpročių, ligų rizikos veiksnių tyrimui, pacientų mokymo galimybių analizei. Tiriami namų slaugos poreikiai ir galimybės, laiko ir materialinės sąnaudos, reikalingos optimaliai individualiai slaugai. Nagrinėjama slaugytojų profesinė veikla ir kompetencija, jų poreikiai, darbo sauga. Dalis Reabilitacijos, sporto medicinos ir slaugos instituto bei kitų Medicinos fakulteto institutų, katedrų ir klinikų dėstytojų yra įtraukti į slaugos mokslo tiriamąjį darbą. Slaugos disciplinų dėstytojams suformuotos slaugos mokslo disertacijų temos, tad jie aktyviai atlieka tyrimus, kaupia mokslinę medžiagą, yra paskelbę spaudoje slaugos mokslinius straipsnius. Katedroje slaugos doktorantūroje studijuoja dvi VU Slaugos magistro programos absolventės. Kita svarbi slaugos mokslinės veiklos sritis VU - slaugos bakalaurų ir magistrų tiriamieji darbai, kurie yra apginami baigiant atitinkamą programą. Bakalauro ar magistro programos baigiamasis darbas turi atitikti visus reikalavimus, keliamus mokslo tiriamajam darbui. Absolventas turi gebėti generuoti mokslinio tyrimo idėją, mokėti savarankiškai suformuluoti hipotezę, mokslinio tyrimo tikslus ir uždavinius, turi gebėti analizuoti mokslinę literatūrą ir ją apibendrinti, išskiriant aktualias neištirtas problemas ir tyrimo prioritetus; taip pat studentai turi mokėti pritaikyti svarbiausius mokslinio tyrimo metodus praktiškai. Tyrimo rezultatų aptarime turi atsispindėti studento gebėjimas logiškai mąstyti, abstrahuoti sąvokas, daryti adekvačias išvadas. Didelis dėmesys skiriamas slaugos mokslo praktinio pritaikymo galimybėms, kurios atsispindi praktinėse rekomendacijose. Absolventų parengti bakalauro ir magistro darbai yra aptariami dėstytojų ir mokslininkų posėdžiuose, juos recenzuoja biomedicinos mokslininkai.
Slaugos specialybės studentai aktyviai dalyvauja VU Medicinos fakulteto Studentų mokslinės draugijos (SMD) veikloje. Draugijoje įkurta Slaugos mokslo sekcija. Kasmet rengiamos SMD konferencijos, kuriose studentai skaito mokslo pranešimus. Konferencijų medžiaga yra atspausdinama. Įkurta Lietuvos universitetinio išsilavinimo slaugytojų draugija (LUSD), kurios vienas iš svarbiausių uždavinių yra slaugos mokslinio-akademinio darbo skatinimas ir tobulinimas. Draugijos posėdžiuose aptariamos ir planuojamos aktualios slaugos mokslo tiriamojo darbo temos. Draugijos uždaviniai yra rengti slaugos mokslines konferencijas ir seminarus; ,,auginti" akademinio lygio specialistus - slaugos mokslininkus ir dėstytojus. Mokslinėse konferencijose bei seminaruose mokslinius darbus pristato slaugos studentai - bakalaurai ir magistrai, slaugytojai-tyrėjai, slaugos dėstytojai. Draugijoje buriasi ir gydytojai, kiti specialistai, dirbantys dėstytojais slaugos studijų programose. VU Medicinos fakultetas nuo 1997 m. kasmet rengia respublikines slaugos mokslines-praktines konferencijas, dalyvaujant svečiams iš užsienio. Jose skaitomi slaugytojų-tyrėjų, slaugos bakalaurų, magistrų, slaugos dėstytojų moksliniai pranešimai, savo patirtimi dalijasi ir slaugos praktikai.

Išvados ir siūlymai:
· Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas ir Švietimo ir mokslo ministerijos įsakymas dėl mokslo sričių, krypčių ir šakų klasifikacijos įtvirtina slaugą kaip atskirą mokslo kryptį ir sudaro galimybę steigti slaugos doktorantūrą ir teikti mokslo laipsnius bei žymėti mokslo laipsnius diplomuose ir pedagoginių mokslo vardų atestatuose.
· Būtina planuoti slaugos mokslo krypties doktorantūros vietas universitetų slaugos, medicinos, sveikatos priežiūros fakultetuose. Tokioje doktorantūroje studijuoja slaugos magistro kvalifikacinį laipsnį įgiję slaugytojai.
· Universitetuose bei kolegijose, kur vykdomos slaugos bakalauro, magistro ir doktorantūros programos, konkursuose slaugos disciplinų dėstymui ir priėmimui į pedagogines-mokslines darbo vietas prioritetas turi būti teikiamas slaugytojams, baigusiems slaugos magistrantūros ir doktorantūros studijas asistento pareigybei, įgijusiems slaugos mokslų daktaro laipsnį lektoriaus, docento pareigybei, įvykdžiusiems habilitacijos procedūrą arba apsiginusiems habilitacinį darbą ir įvykdžiusiems profesoriaus vardui gauti keliamus reikalavimus - profesoriaus pareigybei.
· Universiteto, universitetinėse ir klinikinėse ligoninėse turėtų būti įsteigiamos klinikinės slaugos konsultantų pareigybės. Šias pareigas užima slaugytojai, baigę dviejų-trijų pakopų slaugos studijas universitete, taip pat apgynę slaugos mokslo disertacijas. Taip būtų nuolat keliamas sveikatos priežiūros įstaigos slaugos praktikos lygis, dirbančių slaugytojų profesionalumas, diegiamos slaugos mokslo ir praktikos naujovės, skatinami mokslo tiriamasis darbas, praktinės veiklos analizė ir savianalizė, kontrolė ir auditas. Gerėtų studentų mokymo bazė.
· Svarbu, kad universiteto slaugos dėstytojai neatitrūktų nuo praktikos ir savo studentams pateiktų naujausias slaugos žinias, patikrintas klinikinėje praktikoje. Todėl jie taip pat turėtų papildomai dirbti slaugos konsultantais.
· Slaugos konsultantai turi būti įtraukti į sveikatos priežiūros įstaigos Slaugos tarybos sudėtį, Etikos, Strateginių investicijų planavimo ir kitas komisijas.
· Respublikos institucijose: institutuose, centruose, laboratorijose, sveikatos ugdymo centruose ir kitose, užsiimančiose mokslo tyrimais asmens, bendruomenės, visuomenės sveikatos priežiūros srityse, dalį esamų mokslo darbuotojų etatų numatyti slaugytojams, baigusiems dviejų-trijų pakopų studijas universitetuose, taip pat apsigynusiems mokslo daktaro disertaciją.
· Trūkstant šalyje slaugytojų su pedagoginiais ir moksliniais vardais, nėra kol kas galimybės kiekviename universitete atskirai įkurti Slaugos mokslo tarybą, kurioje ne mažiau kaip du trečdaliai būtų slaugytojai mokslininkai. Siūloma įkurti vieningą tarpuniversitetinę slaugos mokslo disertacijų gynimo tarybą pakviečiant joje dalyvauti slaugos mokslininkus iš užsienio šalių. Naudinga prašyti užsienio slaugos mokslininkų pagalbos oponuojant, konsultuojant, recenzuojant mokslo darbus.
· Būtina įsteigti ir visokeriopai remti nacionalinį slaugos mokslo žurnalą, kuriame būtų spausdinami recenzuojami slaugos mokslo straipsniai. Siekti, kad šis žurnalas atitiktų tarptautinius reikalavimus, keliamus ICI sąrašo moksliniams leidiniams.
· Reguliariai rengti tarptautines bei respublikines mokslines konferencijas ir seminarus, skirtus slaugos mokslo klausimams - slaugos mokslo objekto, metodologijos analizei ir kt.
NACIONALINĖS SLAUGOS TYRIMŲ STRATEGIJOS POREIKIS

Formuojantis sveikatos politikai, praeitas ilgas kelias mokslinių tyrimų srityje, pradedant epidemiologiniais tyrimais, prevencijos programomis, lėtinių neinfekcinių ligų, mokslo ir praktikos programomis bendradarbiaujant su PSO ir kitais Europos universitetais. Šių studijų rezultatai atskleidžia naujus faktus problemų sprendime: slaugytojo mokslininko ir tyrėjo vaidmens aktualumą ir svarbą, formuojant įvairiakrypčius požiūrius į sveikatos problemų sprendimą.
Sveikata ir visuomenė daro įtaką vieni kitiems, t.y. visuomenės vystymasis priklauso nuo jos sveikatos, o sveikata yra susieta su visuomenės vystymuisi. Ši nuostata patvirtinta PSO dokumente ,,Sveikata visiems XXI amžiuje" bei skatina ir įgalina žmones nuolat palaikyti ir saugoti savo sveikatą. Tačiau pastarųjų metų tyrimų studijos, vykdytos Lietuvoje, parodo, kad Lietuvos piliečių nuostatų asmeninės galimybės daryti teigiamą įtaką sveikatos stiprinimui ir pokyčiams vyksta labai lėtai. Stiprinimas nėra tiksliai suprastas kaip galimybių suteikimas kontroliuoti ir stiprinti sveikatą pačiam žmogui, kur sveikatos priežiūros darbuotojai (slaugytojai) atlieka konsultantų ir sveikatos mokytojų vaidmenis. Strategija, kurią apima nacionalinė Lietuvos sveikatos koncepcija, yra padėti individams, šeimoms ir žmonių grupėms siekti fizinės, mentalinės, dvasinės ir socialinės sveikatos, siekiant daryti pokyčius jų darbe ir gyvenime. Tai reikalauja gebėjimų vystyti, plėtoti ir atlikti funkcijas kaip ligų prevenciją ir slaugos mokymo procese stiprina bei išsaugo tuos fizinius, mentalinius, dvasinius ir socialinius gyvenimo aspektus, kurie yra susiję su sveikata, liga, neįgalumu ir mirtimi. Taigi slaugos mokslas tūri būti vystomas visose trijose nuosekliųjų studijų pakopose.

STRATEGIJOS TIKSLAI

Siekti, kad slaugos moksliniai tyrimai Lietuvoje būtų vystomi ir įsijungtų jungtinę tyrimų erdvę, svarbu koncentruotis į Europos Tarybos ataskaitoje akcentuojamus aspektus bei rekomendacijas dėl slaugos mokslinių tyrimų akcentuojant slaugos mokslinių tyrimų struktūrą ir organizavimą, integraciją ir praktinį vykdymą (praktiką), slaugytojų išsilavinimą ir mokslinių tyrimų plėtotę, finansavimą, nacionalinis ir tarptautinį bendradarbiavimą.
Inicijuoti mono- ir multi- disciplininius slaugos mokslinius tyrimus idant jie užimtų centrinę vietą, siekiant užtikrinti tęstinį pacientų aptarnavimą.

REKOMENDACIJOS IKI 2010m.

STRUKTŪRA IR ORGANIZAVIMAS
Slaugos mokslinių tyrimų struktūra ir organizavimas atspindi slaugos mokslinių tyrimų institucines sąlygas ir augimo galimybes. Slaugytojos, turinčios bakalauro išsilavinimą, turi teisę studijuoti magistro lygmens slaugos krypties studijų programoje Kauno medicinos universiteto Slaugos bei Visuomenės sveikatos fakultetuose, Vilniaus universiteto Medicinos fakultete bei įvairiuose universitetuose studijuoti socialinių mokslų srityje (edukologijos, vadybos ir administravimo, sociologijos bei socialinio darbo kryptyse). Ši nauja galimybė bakalauro laipsnį turinčių slaugytojų mokymo struktūroje suteikia tikimybę, kad vis daugiau slaugytojų sieks magistro lygio išsilavinimo. Slaugytojai turi galimybes po magistratūros studijų tęsti jas doktorantūros lygmens studijose - tiek klinikinės slaugos (Kauno medicinos universitete), tiek ir socialinių mokslų kryptyse (Vytauto Didžiojo universitete, Kauno technologijos universitete, Vilniaus universitete), siedami savo mokslinių darbų (disertacijų) temas su slaugos veiklos kontekstu.
Slaugos bakalauro, magistro ir daktaro studijų programos yra patvirtintos Lietuvos Respublikos Švietimo ir mokslo ministerijos bei reglamentuojamos LR Vyriausybės, Švietimo ir mokslo ministerijos bei Sveikatos ministerijos įstatymais, poįstatyminiais aktais bei nutarimais. Tai sudaro prielaidas sudaryti efektyvią įvairių pakopų slaugos studijų sistemą, besiremiančią tarpinstituciniais ryšiais, administruojamiems universitetų aktais.
Norint paremti slaugos mokslinių tyrimų plėtrą reikia sukurti daugiau institucijų / centrų slaugos mokslui, ypač sveikatos ar medicinos mokslų fakultetuose. Taip pat egzistuoja poreikis sukurti slaugytojams mokslinius etatus universitetuose ir klinikinėje praktikoje. Slaugos mokslinių mokyklų kūrimas taip pat padidins tyrėjų įsitraukimą atlikti slaugos mokslinius tyrimus. Toks vystymasis yra ilgalaikis ir bus skatinamas, jei slaugytojai didesne apimtimi nei dabar taps sprendimų priėmėjais slaugos mokslinių tyrimų struktūros bei organizavimo formavime bei vystyme.

Rekomendacijos
· Slaugos mokslo bakalauro ir magistro kvalifikacinius laipsnius teikti universitetuose.
· Universitetų slaugos, medicinos, sveikatos priežiūros fakultetų tyrimų sektoriuje didinti slaugos mokslo doktorantų skaičių.
· Slaugos doktorantūroje skatinti studijuoti magistro kvalifikacinį laipsnį įgijusius slaugytojus. Slaugos bakalaurai, studijuojantys magistrantūroje ir/ar doktorantūroje ne slaugos mokslo kryptyje, turėtų rengti baigiamuosius darbus, susietus su slaugos kontekstu.
· Lietuvos universitetų slaugos, sveikatos ir kituose fakultetuose steigti slaugos krypties vizituojančių profesorių pareigybes.
· Lietuvos universitetų sveikatos ir kituose fakultetuose steigti slaugos krypties vizituojančių profesorių pareigybes.
· Universitetuose, universitetinėse ir klinikinėse ligoninėse steigti vizituojančių slaugytojų (įvairiose mokslų srityse ir / ar kryptyse) docentų, profesorių pareigybes.
· Respublikos institucijose: institutuose, centruose, laboratorijose, sveikatos ugdymo centruose ir kitose, užsiimančiose mokslo tyrimais asmens, bendruomenės, visuomenės sveikatos priežiūros srityse, dalį esamų mokslo darbuotojų etatų numatyti slaugytojams, baigusiems antros ir trečios pakopos nuosekliąsias studijas.
· Miestų ir apskričių savivaldybėse steigti slaugytojo tyrėjo - konsultanto pareigybes.
· Slaugos mokslininkus skatinti dalyvauti tarybose, komitetuose ar kitose struktūrose, priimančiose sprendimus tyrimų politikos klausimais, pvz., savivaldybių ir/ar regioninio lygmens tyrimų komitetuose ar pan.
· Apskričių ir regioniniame lygmenyje remti ir plėtoti bendradarbiavimą slaugos tyrimų srityje.
· Universitetuose suvienodinti slaugos magistratūros studijų bendruosius pagrindus (pvz., slaugos teorijos, slaugos profesijos filosofija ir kt.).
· Siekti, kad slaugos mokslą Lietuvos Mokslų Akademijoje, Mokslo ir studijų komitete atstovautų slaugytojai mokslininkai.
· Skatinti slaugos mokslo tyrimų institutų/mokyklų steigimą.

SLAUGOS TYRIMŲ IR PRAKTIKOS INTEGRACIJA
Slaugos mokslinai tyrimai ir tyrimų rezultatų taikymas yra slaugos profesinio vystymo bei vystymosi pagrindas. Slaugos moksliniai tyrimai turi būti taikomi siekiant įtvirtinti jų tvirtesnę poziciją tarp kitų sveikatos srities tyrimų bei egzistuojančioje sveikatos priežiūros kokybės strategijoje.
Taikomieji tyrimai grindžiami sveikatos paslaugų tyrimais išryškinant specifinių slaugos tyrimų poreikį. Slaugos mokslo žinių, besiremiančių tyriminiais įrodymais, poreikis sveikatos paslaugų sferoje nėra ribojamas neribotas, todėl svarbu apibūdinti sveikatos priežiūros poreikius, kurių tenkinimą klientų atžvilgiu gerintų atliekami slaugos moksliniai tyrimai.

Rekomendacijos
· Inicijuoti ir remti mokslinius projektus teorinės ir klinikinės slaugos, slaugos vadybos ir administravimo bei slaugos edukologijos kryptyse. Slaugos mokslo tyrimų iniciatoriais gali būti universitetai, nacionalinės slaugytojų asociacijos, sveikatos priežiūros institucijos, visuomeninės institucijos ir kt.
· Slaugytojus skatinti atlikti slaugos mokslinius tyrimus monodisciplininuose ir multidisciplininuose tyrimų projektuose plėtojant įrodymais ir žiniomis grindžiamą slaugos praktiką.
· Sveikatos priežiūros įstaigose, universitetuose ir savivaldybėse slaugytojams steigti tyrėjų pareigybes teikiant konsultavimo paslaugas tyrimų atlikimo, slaugos vadybos ir administravimo bei edukaciniais slaugos srities klausimais, taip pat konsultuoti slaugytojus tyrėjus.
· Skatinti ir remti slaugos mokslo tyrimų rezultatų integravimą į praktiką. Įgyvendinti projektus klinikinėje slaugos praktikoje, slaugos vadyboje ir administravime bei slaugos edukologijoje įvairiomis formomis, pvz., perteikiant įvadinius kursus apie slaugos tyrimų specifiką pristatant ir kuriant tyriminius slaugos projektus, klinikines tyrimų studijas, projektus slaugytojams tyrėjams-stipendininkams.
· Įsteigti pareigybes, integruojančias tyrimų realizavimą ir klinikinę slaugos praktiką slaugytojams praktikams, įgijusiems mokslų daktaro laipsnį.
· Išskirti tyrimų sritis, kuriose slaugos tyrimai įneštų realų indėlį į sveikatos priežiūros srities tobulinimą bei plėtrą, todėl svarbu skatinti, kad slaugos moksliniai tyrimai būtų susiję su genetika, klinikinėmis intervencijomis, neurologijos srities bei prevenciniais tyrimais (fundamentaliaisiais ir klinikiniais taikomaisiais tyrimais).
· Slaugos moksliniai tyrimai, susiję su sveikatos ugdymu ir ligų prevencija, turi pasirinkti savo išeities tašku visuomenės sveikatos politiką, koncentruojantis į tikslines grupes - nėščias moteris, vaikus, jaunuolius, pažeidžiamus suaugusius, pagyvenusius žmones ir asmenis, sergančius lėtinėmis ligomis.

SLAUGYTOJŲ TYRĖJŲ UGDYMO STRATEGIJA
Moksliniai tyrimai turi būti slaugos plėtros varomoji jėga. Svarbu, kad slaugytojų mokymo bei mokymosi galimybės būtų kokybiškos. Būtina, kad studentai jau slaugos bakalauro studijose būtų supažindinti su mokslinių tyrimų metodologijos pagrindais. Todėl dėstytojai aukštosiose mokyklose, rengiančiose slaugytojus, turi būti įgiję tyrimų metodologijos kompetencijas bei įsipareigoti sistemiškai atlikinėti slaugos krypties tyrimus.
Įgijus bazinį slaugos išsilavinimą slaugytojams būtina siūlyti tęstines studijas, kuriose jie turėtų galimybes vystyti ir plėtoti tyrimų metodologijos kompetencijas. Faktas, kad slaugos bakalaurai turi galimybes studijuoti magistro lygmens studijų programose turėtų užtikrinti, kad vis daugiau slaugytojų įgis slaugos ir (ar) socialinių mokslų srities magistro kvalifikacinį laipsnį ir daugiau slaugytojų tęs studijas doktorantūros lygmenyje.
Daugumai slaugytojų iki 1999 m. nebuvo galimybės įgyti tyrimų metodologijos kompetencijų iki brandaus amžiaus. Dėl amžiaus daugelis bakalauro ir magistro kvalifikacijas turinčių slaugytojų, kaip potencialių tyrėjų, paliks darbo rinką netolimoje ateityje. Jei vis didesnis skaičius magistro ir daktaro kvalifikacinius laipsnius turinčių slaugytojų užims tyrėjų pozicijas klinikinėje praktikoje bei taps dėstytojais aukštosiose mokyklose, rengiančiose slaugytojus, padidės slaugytojų įsitraukimas į slaugos doktorantūros studijas.

Rekomendacijos
· Sustiprinti moksliniais tyrimais grįstas studijas slaugos bakalauro studijų pakopoje.
· Sieti slaugytojų teisę ir pareigą atlikti mokslinius tyrimus su aukštosios mokyklos dėstytojo statusu pradedant slaugos bakalauro kvalifikacinio laipsnio įgijimu.
· Formuoti ir pateikti slaugos mokslinių tyrimų metodologijos įvadinius kursus potencialiems slaugos krypties bei įvairių socialinių mokslų srities doktorantūros lygmens studentams slaugytojams.
· Įtvirtinti, plėsti ir tobulinti ilgalaikę, nuoseklią, tęstinę ir suderintą slaugytojų tyrėjų ugdymo sistemą universitetuose, apimant visas slaugos studijų pakopas: bakalauro, magistratūros, doktorantūros ir slaugos specialistų tobulinimo bei specializacijos programas.
· Stiprinti ir tobulinti slaugos studijas: a) grindžiant jas slaugos mokslo žiniomis ir slaugos tyrimais; b) priimant į asistentų, lektorių, docentų, mokslo darbuotojų pareigybes slaugytojus, baigusius dviejų-trijų pakopų universiteto studijas bei įgijusius mokslų daktaro laipsnį ir aktyviai tęsiančius slaugos mokslo tyrimus.
· Skatinti slaugos studentų mokslinį darbą monodisciplininėse ir multidisciplininėse magistratūros lygmens studijose: klinikinėje slaugoje, slaugos vadyboje ir administravime, slaugos edukologijoje ir kitų mokslų srityse, pvz., socialinių, humanitarinių mokslų.
· Plėtoti magistratūros ir doktorantūros studijų internacionalizavimą, sudarant galimybes studentams slaugytojams studijuoti kitų šalių universitetuose.

SLAUGOS TYRIMŲ FINANSAVIMAS
Siekiant užtikrinti, kad slaugos moksliniai tyrimai būtų kokybiški, tikslinga sutelkti reikalingus finansinius resursus tyrėjų įtraukimui į tyrimų studijas ir tyrėjų karjeros plėtros galimybių didinimui.

Rekomendacijos
· Savivaldybėms priklausančiose įstaigose steigti slaugytojų konsultantų ir slaugos mokslininkų pareigybes slaugos studijų ir tyrimų srityje, orientuojantis į klinikinę slaugą, slaugos vadybą ir administravimą bei slaugos edukologiją. Šių pozicijų finansavimą realizuoti iš miestų ir apskričių savivaldybių biudžetų, o universiteto ligoninėse šias pareigybes tikslinga finansuoti iš Švietimo ir mokslo bei Sveikatos apsaugos ministerijų lėšų, taip pat iš specialių programų bei grantų (stipendijų) lėšų.
· Finansinės paramos lėšas slaugos tyrimų projektams klinikinės slaugos, slaugos vadybos ir administravimo, slaugos edukologijos srityse numatyti apskričių savivaldybių biudžetuose.
· Finansinę paramą slaugos tyrimams naudoti kaip dalinį ar papildomą finansavimą.
· Sveikatos apsaugos bei Švietimo ir mokslo ministerijoms skirti finansinę paramą slaugos tyrimams kaip prioritetinei sričiai.
· Slaugytojams tyrėjams dėl finansinės paramos (dalinės ar pilnos) tyrimams turėtų kreiptis į lokalius (pvz., universitetines ligonines, apskričių savivaldybes), nacionalinius ir tarptautinius valstybinius bei privačius fondus.
· Sveikatos apsaugos bei Švietimo ir mokslo ministeriją įsipareigoti finansiškai remti slaugos mokslinius tyrimus.
· Slaugytojai tyrėjai turėtų kreiptis finansinės paramos slaugos tyrimams į ES ir kitus tarptautinius fondus.
· Skatinti viešąsias ir privačias institucijas, teikiančias sveikatos paslaugas, padidinti studijų finansavimą ir bendrą finansavimą slaugos moksliniams tyrimams, doktorantūros studijoms bei remti slaugytojų siekimą užimti kuo aukštesnes slaugos mokslo, vadybos, politikos ir praktikos sričių pozicijas.

NACIONALINIS IR TARPTAUTINIS BENDRADARBIAVIMAS
Lietuvoje slaugos moksliniai tyrimai yra santykinai jauna mokslinių tyrimų sritis. Formaliai slaugos mokslo tyrimai aukštosiose mokyklose, rengiančiose slaugytojus, yra monodisciplininiai.

Slaugos moksliniai tyrimai turi būti tarptautinio pobūdžio. Internacionalizavimas bei tarptautinis bendradarbiavimas yra prielaida, kad slaugos moksliniai tyrimai gali gauti naudos iš tarptautinių mokslinių tyrimų ir jų rezultatų. Tarptautinis orientavimasis gali stiprinti Lietuvos slaugos mokslinių tyrimų galimybes surenkant naudingas žinias ir įgyjant tarptautinį pripažinimą. Internacionalizavimas yra pagrindinė Lietuvoje turi tapti viena iš esminių slaugos mokslinių tyrimų sąlygų.

Svarbu, kad nacionalinis ir tarptautinis bendradarbiavimas tarp slaugytojų tyrėjų ir kitų sveikatos darbuotojų tyrėjų nuolat stiprėtų ir vystytųsi.

Rekomendacijos
· Skatinti mokslinių tyrimų rezultatų platinimą nacionaliniu ir tarptautiniu lygiu, pvz. publikuojant straipsnius pripažįstamuose moksliniuose žurnaluose (su svoriniu mokslo indeksu), pristatant konferencijose ir kt.
· Sukurti ir stiprinti slaugos mokslininkų ir / ar tyrėjų tinklus pritraukiant ir užtikrinant pasikeitimą užsienio tyrėjais ir vizituojančiai profesoriais.
· Stiprinti magistrantūros ir doktorantūros studijų internacionalizavimą remiantis tarptautiniais tinklais, pasikeitimu lektoriais, tyrimų rezultatais ir patirtimi.
· Slaugytojams tyrėjams būtina dalintis patirtimi, pristatant slaugos tyrimų rezultatus nacionaliniame ir tarptautiniame lygmenyse.
· Inicijuoti slaugytojus tyrėjus vadovauti monodisciplininiams ir multidisciplininiams slaugos tyrimų projektams nacionaliniame ir tarptautiniame lygmenyse.
· Kurti tyrimų aplinkas, patrauklias vizituojantiems užsienio slaugytojams tyrėjams, slaugytojams mokslininkams bei slaugytojams - vizituojantiems profesoriams.
· Sukurti slaugytojų tyrėjų bendradarbiavimo ir socialinius tinklus nacionaliniame ir tarptautiniame lygmenyse.